Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 21d. 12:40

Atimant Lietuvos pilietybę Seimo ir PLB komisija siūlo vertinti individualias pasekmes

Seimo posėdis
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Seimo posėdis

Lietuvos piliečiui įgijus kitos šalies pilietybę ir dėl to pradėjus Lietuvos pilietybės atėmimo procedūrą, kiekvienas atvejis turėtų būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į būsimas pilietybės netekimo pasekmes, teigia Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija.

Šią savaitę posėdžiavusi komisija priėmė rezoliuciją, kurioje siūlo Vyriausybei ir Vidaus reikalų ministerijai suderinti naują Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę tvarką.

Anot komisijos, turėtų būti numatytas privalomas individualus pilietybės pasekmių to asmens šeimai, karjerai ir kitoms jo teisėms vertinimas.

Seimo ir PLB komisijos narės Lauros Vidžiūnaitės teigimu, pagrindą tam suteikia šių metų kovą priimtas Europos Sąjungos Teisingumo teismo sprendimas byloje dėl Europos Sąjungos (ES) šalies pilietybės praradimo, kai drauge netenkama ES pilietybės.

„Teismas vertino aplinkybes, kaip tokios situacijos atsiliepia žmogaus šeimai, jo karjerai, jo kitoms teisėms, susijusioms su Europos Sąjungos teisėmis, kurios garantuoja įsikūrimo laisvę, judėjimo laisvę. Kadangi tai yra prejudicinis sprendimas, jis taikomas ne tik tai šaliai, kuri kreipėsi į teismą, bet ir visoms kitoms ES narėms“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją Seime sakė L.Vidžiūnaitė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Laura Vidžiūnaitė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Laura Vidžiūnaitė

Vakarų Europos lietuvių bendruomenės atstovas Rytis Virbalis teigė, kad ir dabar Vidaus reikalų ministerijos atstovai atlieka tyrimą, ar esama aplinkybių, dėl kurių kitos valstybės pilietybę įgijęs asmuo gali išsaugoti Lietuvos pilietybę.

„Šiuo atveju būtų papildomai vertinama, kokią įtaką turėtų kitoms teisėms. Būtų tik išplėstas tas vertinimas“, – tvirtino jis.

Komisijos atstovai atkreipė dėmesį, kad šis vertinimas būtų aktualus tik asmenims, įgijusiems ne ES valstybės narės pilietybę.

Dabar Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu. Šiemet gegužę šiuo klausimu surengtas referendumas neįvyko, nes neužteko privalomų balsų „už“.

Konstitucinis Teismas 2006 metais pareiškė, kad dvigubos pilietybės atvejai gali būti tik labai reti, išimtiniai, o ne paplitęs reiškinys. 2013 metais Teismas išaiškino, kad nepakeitus Konstitucijos po Nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems lietuviams negalima įstatymu išsaugoti Lietuvos pilietybės, jei jie įgijo užsienio šalies pilietybę.

Seimo ir PLB komisija taip pat prašo surengti teisininkų, mokslininkų ir visuomenės diskusiją dėl galimų tolesnių Lietuvos pilietybės išsaugojimo, įgijus kitos valstybės pilietybę, klausimų sprendimo.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

02:00
55:42
02:26

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min