Buvusiai teisėjai dar teks sumokėti beveik 15 litų proceso išlaidų.
Į nutarties paskelbimą neatvyko nė vienos šalies atstovas. Teismas posėdžio metu motyvų, kodėl netenkina skundo, nepaskelbė.
Vilniaus apygardos teismo nutartis nėra galutinė – per 30 dienų ji gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.
Šioje byloje atsakovais buvo patraukta teisėją dekretu atleidusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, Teisėjų taryba ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės.
D.Mazur prezidentės dekretu iš pareigų atleista pernai lapkritį. Gavusi Teisėjų tarybos pritarimą, prezidentė nusprendė nepratęsti iki tol penkerius metus teisėja dirbusios D.Mazur įgaliojimų ir skirti ją teisėja, kol sukaks 65 metai.
Eksteisėja prašė priteisti jai daugiau nei 1,3 mln. litų turtinės ir 10 tūkst. litų neturtinės žalos. Turtinę žalą teisininkė apskaičiavo manydama, kad ji būtų gavusi, jei būtų toliau dirbusi teisėja.
Atlikus tikslinio teisėjos veiklos patikrinimo rezultatus paaiškėjo, kad teisėja skiria švelnesnes nei numato įstatymas nuobaudas administracinių teisės pažeidimų bylose Kelių eismo taisyklių pažeidėjams: prie vairo girtiems užkluptiems bei greitį viršijusiems vairuotojams.
Kaip skelbė žiniasklaida, Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis nustatė, kad teisėja posėdžių metu kartais kalba neformaliai ir esą net moralizuoja žmones. Pasak teismo vadovo, tam tikrais atvejais teisėjos bendravimo su proceso dalyviais stilius ir kalba neatitiko vieno iš teisėjo pavyzdingumo principo turinį sudarančių aspektų – teisėjo pareiga teismo posėdžių metu būti oficialiu, elgtis ir kalbėti taip, kaip dera valstybės autoritetą reprezentuojančiam ir teisingumą jos vardu vykdančiam pareigūnui.
„Prezidentė niekada neskiria į teisėjo pareigas asmenų, dėl kurių darbinės veiklos, profesinės etikos kyla abejonių“, – yra sakęs prezidentės patarėjas Ernestas Rimšelis.
D.Mazur šiuo metu Kaune dirba padėjėja advokatės kontoroje.
