Gyventojai savo neigiamos nuomonės apie ketinimus Vilniuje statyti atliekų deginimo gamyklą nepakeitė. Garsiausiai apie tai kalba Lazdynų bendruomenė, kuri yra surengusi ne vieną protesto akciją prieš tokios gamyklos kaimynystę. Šios bendruomenės pirmininkas Juozas Jakavičius įsitikinęs, kad tokios gamyklos atsiradimas Vilniaus mieste – nuodai visiems jo gyventojams. Sostinės meras Vilius Navickas sako, kad atliekų tvarkymo plano projektas tėra gairės, kurias patvirtinus būtų aiškiau, kuria linkme reikia sukti tvarkant atliekas.
Anot mero, projekte nėra sprendžiami technologiniai klausimai, tad esą apie atliekų deginimo gamyklą neužsiminta. Tačiau Vilniaus miesto atliekų tvarkymo plano projekte pateikiamas siūlymas statyti atliekų deginimo gamyklą. Jos reikalingumas grindžiamas tuo, kad net ir dedant didžiules pastangas rūšiuoti atliekas visas jų srautas nebus perdirbamas. Tiesa, plano projekte nėra numatoma, kur tiksliai Vilniuje tokia gamykla galėtų atsirasti. Anksčiau minėta teritorija prie Gariūnų.
„Aštuoniolika Vilniaus bendruomenių pasisako prieš tokios gamyklos statybas sostinėje, turime surinkę daugiau negu 8 000 prieštaraujančių žmonių parašų. Vilnius yra tarp kalvų, todėl visos vėjo atneštos kenksmingos medžiagos liks mieste. Ar mes savęs visiškai nemylime ir net nekenčiame, kad ketiname taip nuodytis?“ – klausė Lazdynų bendruomenės pirmininkas J.Jakavičius.
Jo teigimu, išsivysčiusios pasaulio valstybės nebestato miestuose atliekų deginimo gamyklų, o Lietuvoje tai pristatoma kaip bene vienintelė reali išeitis sutvarkyti vis didėjančius atliekų srautus.
Tikslas – kuo daugiau perdirbti atliekų
Vienas iš Vilniaus miesto atliekų tvarkymo plano projekto rengėjų „Sweco Lietuva“ viceprezidentas Aidas Vaišnoras tikino, kad svarbiausia šioje strategijoje yra tai, jog ji apima visą atliekų tvarkymo sistemos plėtrą, pradedant nuo atliekų surinkimo ir baigiant jų perdirbimu.
„Šiandien į sąvartynus iškeliauja apie 85 proc. iš gyventojų surenkamų atliekų, o perdirbama tik apie 13 proc. bendro kiekio. Pagal Europos Sąjungoje ir Lietuvoje galiojančias nuostatas būtina skatinti atliekų perdirbimą, ypač didelis dėmesys turi būti skiriamas vadinamosioms virtuvės – žaliosioms –atliekoms, kurios beveik visos keliauja į sąvartynus, o joms pūvant išsiskiria metano dujos, itin prisidedančios prie šiltnamio efekto didinimo“, – teigia A.Vaišnoras.
Atliekų tvarkymo plane numatoma plėtoti dabar veikiančią konteinerių sistemą ir skatinti rūšiuoti atliekas, kad kuo daugiau jų būtų perdirbta. Svarstoma, kad iki 2015 metų Vilniuje būtų galima perdirbti iki 33 proc. surenkamų buitinių atliekų, dabar šis skaičius siekia tik 13 proc. Strategija apima ir atliekų rūšiavimo fabriką, kuriame iš bendro atliekų srauto būtų atrenkamos po gyventojų rūšiavimo likusios antrinės, perdirbimui tinkamos žaliavos. Vilniaus miesto atliekų tvarkymo plano projekte taip pat įrašytas siūlymas statyti atliekų deginimo gamyklą.Nežinome, kas turės naudos pastačius tokią gamyklą, nebent vaistinės, nes žmonės dažniau sirgs, – sakė J.Jakavičius.
„Sweco Lietuva“ viceprezidento A.Vaišnoro tvirtinimu, Vilniuje deginant biokurą ir buitines atliekas būtų pagaminama pakankamai energijos vandeniui pašildyti ne šildymo sezono metu. Projekto rengėjai tikina, kad tokia gamykla tikrai nepadidintų taršos Vilniaus mieste, nes nuo 1970 metų, kai pastatytos pirmosios tokio tipo gamyklos JAV ir Europoje, tiek deginimo, tiek dūmų valymo technologijos gerokai pažengė į priekį.
Argumentai gyventojų neįtikina
Šie argumentai neįtikina vilniečių, pasiryžusių ir toliau prieštarauti tokios gamyklos statyboms. Lazdynų bendruomenės pirmininko J.Jakavičiaus nuomone, per mažas dėmesys skiriamas atliekų rūšiavimui ir nesimokoma iš kitų šalių skaudžios patirties, kai dėl atliekų deginimo gamyklų teršalų itin padaugėja pavojingų ligų, apsigimimo atvejų.
Gyventojus piktina ir tai, kad jie iki šiol nėra išgirdę aiškios sostinės valdžios nuomonės – bus ar ne tokia gamykla, o jei bus, tai kur. „Nežinome, kas turės naudos pastačius tokią gamyklą, nebent vaistinės, nes žmonės dažniau sirgs. Todėl mūsų pozicija aiški: nepritariame ir niekada nepritarsime tokios gamyklos statyboms“, – „15min“ sakė J.Jakavičius.
Pokyčiai – negreit
Vilniaus meras V.Navickas antradienį akcentavo, kad niekas dar nesvarsto gamyklos statybų klausimo. Sostinės taryba projektą turėtų svarstyti po savaitės, gegužės 12 dieną. Jeigu miesto politikai projektui pritars, tuomet bus rengiamos galimybių studijos, apsisprendžiama, kaip atliekos bus rūšiuojamos, kas už tai bus atsakingas.
Anot projekto rengėjų, greitai pokyčių tikėtis neverta. „Mes kalbame apie investicinę programą, kuri truks trejus ketverius metus, o jai įgyvendinti prireiks net apie 500 mln. Lt. Vilnius iš ES fondų gali gauti 146 mln. Lt ir šia galimybe reikėtų pasinaudoti, nes kitaip visos išlaidos guls gyventojams ant pečių“, – sako A.Vaišnoras.
Tačiau atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga gyventojams brangs net ir gavus ES fondų paramą. A.Vaišnoro tvirtinimu, palyginti su kitomis šalimis, vilniečiai moka gerokai mažiau. Kaip pavyzdį jis pateikė Stokholmo gyventojus, kuriems šiukšlių surinkimas ir tvarkymas atsieina 18 kartų brangiau nei vilniečiams.
