Vis dar prastai rūšiuojami stiklo ir plastiko gaminiai. Pagal nustatytus normatyvus, surūšiuoti stiklo gaminiai turėtų sudaryti apie 3,7 proc. visų atliekų, o plastiko – 2,4 proc. Tačiau pirmųjų trijų ketvirčių duomenys rodo, kad stiklo surinkta apie 1 proc., plastiko – apie 0,6 proc.
„Iki normatyvų dar nemažai trūksta, tačiau džiugina, kad šiemet per devynis mėnesius surūšiuota daugiau atliekų, nei pernai per visus metus“, – sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vyr. specialistė Tatjana Šigajeva.
Iki normatyvų dar nemažai trūksta, tačiau džiugina, kad šiemet per devynis mėnesius surūšiuota daugiau atliekų, nei pernai per visus metus. Sakė T.ŠigajevaKlaipėdiečiams jau pavyko įgyvendinti vieną iš tikslų: makulatūros pavyko surinkti visą normatyvą – apie 1274 tonas. Tai sudaro apie 7 proc. visų antrinių atliekų.
Baimintasi, kad dėl sunkmečio gyventojai gali apskritai numoti ranka į atliekų rūšiavimą. Tačiau gauti duomenys valdininkų nenuvylė. Svarstoma, kad stiklo nepavyksta surinkti dėl to, kad dalis taros parduodama. „Kodėl nepavyksta surinti plastiko atliekų – nežinia. Gal tiesiog žmonės nenori plauti šampūno buteliuko, ar ne visada žino, kad tas gaminys gali būti perdirbamas“,– teigė T.Šigajeva.
Gyventojai vis dar susilaukia prikaištų už tai, kad mesdami tuščius plastiko butelius į konteinerį, jų nesulanksto. Taip konteineriai greitai pripildomi ir plastiku užgrūdami bendrieji konteineriai.
Šalies mastu už klaipėdiečius pareigingesni kauniečiai, kurie rūšiuodami atliekas praėjusiais metais pasiekė geriausius rezultatus.
