Dabar populiaru
Publikuota: 2018 balandžio 25d. 13:50

Atliekų statistika: po 2017-ųjų pagalbos iš Lietuvos prašo net Prancūzija

Vilniaus pakraštyje, Žarijų gatvėje pradėjo veikti pakuočių skaičiavimo centras
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Vilniaus pakraštyje, Žarijų gatvėje pradėjo veikti pakuočių skaičiavimo centras

„Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, dauguma Lietuvos gyventojų pastebėjo – po užstato sistemos įvedimo šiukšlių kiekis sumažėjo. Tačiau kokia reali situacija? Ką mato atliekų tvarkymą prižiūrintys valstybės tarnautojai? Ką pastebi ką tik praūžusios akcijos „Darom“ koordinatoriai?

Iki 2016-ųjų sunkiausiai sekėsi surinkti plastiko pakuotes

Ištisą dešimtmetį, iki užstato sistemos įvedimo 2016-aisiais, Lietuvoje surenkamo ir perdirbamo plastiko kiekis kito nežymiai. 2006-aisiais metais pavykdavo perdirbti kiek mažiau nei trečdalį į rinką išleistų plastiko butelių.

Aplinkos apsaugos viceministras Dalius Krinickas teigia, jog pirmasis užstato sistemos tikslas – didinti pakuočių surinkimą. Antrasis tikslas buvo aplinkosauginis – kad kuo mažiau pakuočių liktų aplinkoje.

Anksčiau tikrai pilni maišai buvo prirenkami plastiko butelių. Tai buvo dažniausia atlieka. Dabar jų tikrai labai sumažėjo, beveik neberandame. Kokia problema liko – pamiškėse ir paupiuose randame stipraus alkoholio stiklinių butelių.

„Užstato sistemą įvedėme dėl to, kad surinkdavome mažai pakuočių atliekų. Dar mus skatino kaimynų rezultatai – tokią sistemą jau turėjo Estija. Be to, buvo didžiulis palaikymas ir iš gyventojų pusės. Tiesa, Estijoje dalies pakuočių užstatas buvo 5 centai. Mes nusprendėme taikyti vienodą užstatą ir, greičiausiai, tai turėjo teigiamos įtakos geriems užstato sistemos rezultatams“, – sakė D. Krinickas.

Ekonominė nauda ir švari aplinka

D. Krinicko teigimu, šiuo metu tikimybė atrasti 10-ies centų vertės pakuotę kur nors gatvėje, laužavietėje prie ežero ar rekreacinėse teritorijose yra labai menka.

„Turime informacijos, jog netgi išmetus pakuotę į bendrą komunalinių atliekų konteinerį, ji iš ten paimama. Nes, vis dėlto, tai yra pinigai, ir pakankamai dideli“, – sakė D. Krinickas.

Lietuvoje šeštadienį vykusios akcijos „Darom“ koordinatorė, Aplinkosaugos koalicijos narė Austė Juozapaitytė patvirtina, kad dabar šiukšlių paupiuose, paežerėse sumažėjo ir jų tipas pasikeitė.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Akcija „Darom 2018“
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Akcija „Darom 2018“

„Anksčiau tikrai pilni maišai buvo prirenkami plastiko butelių. Tai buvo dažniausia atlieka. Dabar jų tikrai labai sumažėjo, beveik neberandame. Kokia problema liko – pamiškėse ir paupiuose randame stipraus alkoholio stiklinių butelių. O depozitinių beveik neberandame, nes jei neišsineša patys tų gėrimų vartotojai, yra, kas randa iš išsineša“, – sakė pašnekovė.

A. Juozapaitytė sako, kad 2016-aisiais „Darom“ savanoriai surinko 3000 tonų atliekų, 2017-aisiais – 2000, o šįmet – 1500 tonų. Taigi, šiukšlių kasmet ryškiai mažėja. Dabar pagrindine gamtoje randama atlieka yra plastikiniai maišeliai, „Darom“ koordinatorė pastebi, jog vis daugėja ir vienkartinių kavos puodelių.

Šie skaičiai rodo, jog ekonominė paskata suveikė. Dabar rūšiavimo mokosi ir vaikai, kuriems tėvai neretai leidžia nunešti pakuotes, o atgautus pinigus išleisti savo reikmėms.

Užstato sistemos sėkmės istoriją nori išgirsti Lenkija, Baltarusija, Serbija, Gruzija, Latvija, Austrija ir netgi Prancūzija.

Užstato sistemos sėkmę lėmė ir tai, kad ekonominė paskata susijungė su žmonių noru matyti švaresnę aplinką – jau minėta „Spinter“ apklausa parodė, kad Lietuvos gyventojų akimis, pagrindinis užstato sistemos privalumas – švaresnė, mažiau teršiama aplinka. Taip pat dideli grąžinamų pakuočių skaičiai priklauso nuo patogios infrastruktūros: taromatai arba pakuotės grąžinimo vietos įrengtos daugelyje parduotuvių visoje Lietuvoje, taromatais galima naudotis lengvai ir greitai.

Teko perprogramuoti įrenginius

Pirmaisiais užstato sistemos veiklos metais, gyventojai sugrąžino 74 proc. visų į rinką išleistų plastiko pakuočių. 2017-aisiais šiuo rodikliu aplenkėme ir kaimynines šalis – grąžinta 92 proc. PET taros. Metalinės pakuotės surinkimas įvedus užstato sistemą pakilo nuo 74 iki 77 procentų, o 2017-aisiais – iki 93 proc.

„Iš rūšiavimo konteinerių dingo PET ir aliuminio pakuotės, – sako Aplinkos viceministras Dalius Krinickas. – Kas dar pasikeitė? Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius teko perprogramuoti, nes užstato sistema stipriai sumažino plastiko, stiklo ir metalo atliekų kiekį, kuriuos jie automatiškai atrinkdavo. Dabar šie įrenginiai automatiškai atskiria plastiko maišelius, įvairius kitus plastiko gaminius.

Be to, surinkimo rodikliai šovė į viršų: pirmieji metai buvo pereinamieji, tačiau paskutiniais duomenimis, apie 92 proc. pakuočių sugrįžo. Tie 8 proc. galbūt vis dar stovi šaldytuvuose, parduotuvių lentynose ar sandėliuose, bet tikrai ne gamtoje“.

Lietuva iš mokinės tapo mokytoja

Kauno technologijos universiteto Aplinkosaugos technologijos katedros profesorius Gintaras Denafas pripažino, jog ir bendrame komunalinių atliekų sraute, ir rūšiavimo konteineriuose, po užstato sistemos įvedimo stipriai sumažėjo skardinių, plastmasinių butelių.

„Dėl užstato sistemos padidėjo surenkamų ir perdirbamų atliekų kiekis. Kad yra efektas – galime neabejoti“, – patvirtino prof. G. Denafas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vilniaus pakraštyje veikiantis pakuočių skaičiavimo centras
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vilniaus pakraštyje veikiantis pakuočių skaičiavimo centras

Dalius Krinickas priduria, kad pastebėję tokius rezultatus artimiausios kaimynės ir netgi Vakarų Europos šalys prašo Lietuvos pasidalinti patirtimi: užstato sistemos sėkmės istoriją nori išgirsti Lenkija, Baltarusija, Serbija, Gruzija, Latvija, Austrija ir netgi Prancūzija. Aplinkos ministerijos specialistai stebisi, kodėl šioms šalims įdomesnis Lietuvos, nei Vokietijos pavyzdys – pastarojoje šalyje užstato sistema turi gilias tradicijas ir taip pat efektyviai veikia.

Plastikinės pakuotės gyventojai grąžina daugiausiai

Perdirbus 120 nedidelių plastikinių buteliukų, galima pagaminti tris kuprines vaikams, taigi iš viso Lietuvoje surinkto kiekio galima pagaminti beveik 900 000 vaikiškų kuprinių.

Vis tik ir „Darom“ savanoriai, ir Aplinkos ministerijos atstovas pastebi, kad šiuo metu gamtą toliau teršia mažesnė dalis, bet stiklinių atliekų – stipraus alkoholio butelių. Ar užstato sistema gali padėti išspręsti ir šią problemą?

„Tikslingiausia į užstato sistemą įtraukti putojančio vyno butelius, – sako Aplinkos viceministras Dalius Krinickas. – Nes jie visi yra standartinės formos. Visų stipraus alkoholio pakuočių įtraukimas sukeltų techninių problemų, nes buteliai yra labai skirtingų formų ­– toli gražu ne visas jas galėtų priimti taromatai.“

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Stipraus alkoholio butelis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Stipraus alkoholio butelis

Lietuvoje kasmet parduodama apie 350 milijonų plastikinių butelių. 2017-aisiais metais per užstato sistemą surinkta beveik 11 tūkst. tonų PET butelių, tai yra daugiau nei 322,5 milijono pakuočių. Perdirbus 120 nedidelių plastikinių buteliukų, galima pagaminti tris kuprines vaikams, taigi iš viso Lietuvoje surinkto kiekio galima pagaminti beveik 900 000 vaikiškų kuprinių.

Remiamas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

05:50
03:17

Gera keliauti kartu

Kviečiame anties

Šiemet buvau geras

Maistas

Dovanoju sveikatą

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie 15min