TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Į Holokausto aukas pagerbiantį „Atminties maršą“ Molėtuose susirinko per tūkstantį žmonių

Eisena, skirta išžudytiems Molėtų krašto žydams pagerbti
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Eisena, skirta išžudytiems Molėtų krašto žydams pagerbti
Šaltinis: 15min
6
A A

Pirmadienį Molėtuose įvyko renginys „Atminties maršas“, skirtas pagerbti Holokausto aukų šiame miestelyje atminimui. Į renginį susirinko per tūkstantį asmenų – lietuvių, žydų ir kitų tautybių atstovų, kuriuos suvienijo bendras noras prisiminti praeities tragediją ir išreikšti pagarbą mirusiesiems.

Eisena truko apie 40 minučių, jos dalyviai nužygiavo apie pusantro kilometro. Dalis eisenos dalyvių laikė plakatus, skirtus pagerbti lietuvius – žydų gelbėtojus.

„Aš pati esu molėtiškė. Žydai buvo labai svarbi mūsų miestelio dalis, ir manau, kad reikia juos pagerbti. Jie labai daug paliko mūsų miestui, labai matosi, kad jie čia yra buvę. Tie patys raudoni mūrai miesto centre, prie kurių susirinkome, ten buvo jų parduotuvės, viršuje jie gyveno. Prisimena ir senesni žmonės, kad jie čia buvę, dėl to reikia juos pagerbti“, – 15min sakė moksleivė Neringa, nešusi žydų gelbėtojo plakatą.

Eisena užsibaigė netoli žydų esančioje Molėtų žydų sunaikinimo vietoje. Čia buvo atidengtas Molėtuose sunaikintų žydų atminimui pagerbti skirtas paminklas.

VIDEO: Lietuviai specialia eisena pagerbė Molėtų krašte išžudytus žydus

Iškilmingą kalbą sakė vienas iš renginio organizatorių, Molėtų žydų palikuonis Liova Kaplanas, o rabinas skaitė kadišą – žydišką maldą, kalbamą laidotuvių ir gedulo progomis.

Eisenoje dalyvavo daug politikų – Vytautas Landsbergis, Arvydas Anušauskas, Emanuelis Zingeris, Juozas Olekas, Valentinas Mazuronis.

„Matau, kad tai ne vienintelis toks renginys. Yra lūžis ir proveržis daug kur Lietuvoje, yra minimi buvę ir žuvę Lietuvos žydai kaip labai svarbi mūsų valstybės ir visuomenės dalis. Jų netekimas buvo drama, tragedija ne tik žydams, bet ir Lietuvai, Lietuvos valstybei. Tas supratimas dabar ateina“, – 15min po eisenos sakė V.Landsbergis.

Eisena užsibaigė netoli žydų esančioje Molėtų žydų sunaikinimo vietoje.

„Kaip kažkada sukilimo metu mūsų sukilėliai turėjo šūkį “Už mūsų ir jūsų laisvę„, taip šiandien mes turime suprasti ir pajausti “Už mūsų ir jūsų skausmą„. Šitie sušaudyti žmonės buvo mūsų piliečiai, jie kūrė Lietuvos valstybę, ir mes jų netekome“, – teigė krašto apsaugos ministras J.Olekas.

„Atminties maršas“ prasidėjo Molėtų kultūros centre surengta miestelio žydų bendruomenės nuotraukų paroda. Nuo 16 val. renginyje buvo sakomos iškilimingos kalbos. Jas sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Molėtų rajono savivaldybės meras Stasys Žvinys, „Atminties maršo“ organizatorius Molėtuose išžudytos žydų šeimos palikuonis Tzvi Kritzeris, Izraelio ambasadorius Lietuvai Amiras Maimonas.

Molėtų meras: tai juoda diena miesto istorijoje

„Per vieną dieną nekaltų žmonių krauju aptaškytą dieną mes netekome daugiau negu dviejų trečdalių Molėtų gyventojų, tuo pačiu Lietuvos valstybės piliečių. Vien todėl, kad jų tautybė buvo žydai. Tai juodoji diena Molėtų istorijoje“, – sakė Molėtų rajono meras S.Žvinys.

Jis pažymėjo, kad žydus, prieš tai kūrusius Molėtų krašto sėkmės istoriją, žudė ne tik naciai, bet ir jiems talkinę vietiniai gyventojai.

„Kad ir kaip man, molėtiškiui, būtų sunku tai ištarti, kai kurie Molėtų krašto žmonės pardavė savo sąžinę, padorumą, pamynė savo krikščioniškąsias ir žmogiškąsias vertybes ir prisidėjo prie nekaltų žmonių žudymo“, – sakė S.Žvinys.

Tačiau S.Žvinys atkreipė dėmesį, kad buvo gyventojų, kurie žydus ir gelbėjo.

T.Kritzeris kalbėdamas pažymėjo, kad kelio praėjimas leis suprasti, kad žudynių aukos liks neužmirštos. Jis labai dėkojo visiems atvykusiems lietuviams ir pabrėžė, kad nepaisant visko, Molėtai išlieka jo tėvyne.

F.Kukliansky sakė nuoširdžiai dėkojanti vietiniams molėtiškiams, kurie tvarko Molėtų žydų kapines: ji pažymėjo, kad pačių žydų, galinčių tai padaryti, čia nebeliko. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad Molėtai yra tik vienas iš daugelio tokį patį likimą iškentusių Lietuvos miestelių, ir sakė besitikinti, kad renginys Molėtuose taps tradiciniu.

Eisenos dalyviai: nepasimokyti iš praeities būtų labai blogai

Renginio dalyviai teigė čia dalyvaujantys, nes nori, kad Lietuvą ištikusi tragedija neliktų pamiršta.

„Žmogus miršta du kartus: vieną kartą – kai miršta fizine mirtimi, antrą kartą – kai yra užmirštamas. Nepasimokyti iš to, kas įvyko, o tiesiog pamiršti, represuoti ir nustumti tai į šalį būtų labai blogai“, – sakė panevėžietis Donatas.

Jo teigimu, atvykti į renginį jį paskatino ir asmeninė patirtis. Pasak Donato, tokie renginiai svarbūs ne tik Molėtams, bet ir visai Lietuvos valstybei.

„Augau Panevėžyje, kur litvakų buvo daug, bet aš ilgą laiką apie tai nieko nežinojau. Manau, kad po tokių eitynių jau nebebus galima pasakyti – aš apie tai nieko nežinau, man tai siurprizas. Tokie renginiai nepalieka vietos užmarščiai, abejingumui. Reikia aiškiai pasakyti, kurioje pusėje tu stovi – atminties, istorinio teisingumo ir sąžinės ar melo, apsimetinėjimo ir dvigubų standartų. Negalime pasakoti selektyvios istorijos, kurioje Lietuva – tik lietuviams. Tai, kas yra dabar, kuomet kažkokiame miestelyje devyniasdešimt keli procentai yra lietuviai, tai ne duotybė, o anomalija. Taip yra dėl įvykusios tragedijos, ir ji turi tapti pamoka“, – sakė Donatas.

Renginyje dalyvavo svečiai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų valstybių. Suomio Toivo Makki teigimu, jis čia atvyko norėdamas parodyti solidarumą su ne tik Lietuvos, bet ir pasauline žydų bendruomene.

„Žydų bendruomenė man yra labai svarbi. Man svarbu ją pagerbti dalyvaujant tokiuose renginiuose. Manau, labai gerai, kad Lietuva atsimena tragiškus savo praeities įvykius ir nesistengia jų pamiršti. Reikia išmokti praeities pamokas, kad praeities niekada nepasikartotų“, – sakė T.Makki.

Žudė lietuviai, vadovaujami vokiečių

Prieš 75 metus Molėtuose buvo išžudyta ir masinėje kapavietėje palaidota apie 700-1200 (kitais duomenimis, apie 2000) miestelyje gyvenusių žydų.

Puslapyje holocaustatlas.lt pasakojama, kad žudynių išvakarėse policijos viršininko T.Valiukonio įsakymu buvo surinkta apie 40 miestelio vyrų. Jie buvo nuvesti į apie 1 km už miestelio esantį lauką tarp dviejų kelių ir ten iškasė platų griovį.

Po to iš sinagogų buvo atvesti žydai: pirmiausia 16-45 metų amžiaus vyrai. Vyrams, atvarytiems prie duobės, buvo įsakyta nusirengti iki apatinių drabužių ir sulipti į griovį. Liepus sugulti, pagal vokiečių karininko komandą gulintys vyrai buvo pradėti šaudyti.Tada keliomis kolonomis į žudynių vietą buvo atvesti ir likę žydai. Žudynės tęsėsi 4-5 val.

„Atminties maršą“ organizavo Molėtuose nužudytų žydų artimieji, padedant Molėtų savivaldybei ir Lietuvos žydų bendruomenei.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie 15min