Lietuvos sprendimą taikyti vadinamąsias „tvirtesnio bendradarbiavimo“ taisykles trečiadienį turėtų patvirtinti Europos Komisija.
Tokį žingsnį Lietuva žengė atsiradus viešosios tvarkos išlygai, kuri numato, kad pagal procedūrą numatomų veiksmų būtų galima nevykdyti, jei tai prieštaraus konstitucinei santvarkai ar pagrindinėms įstatymų nuostatoms, sakė teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius.
„Teismas galėtų nespręsti skyrybų bylų šiuo atveju tarp homoseksualių asmenų. Tai būtų pagrįsta Civilinio kodekso nuostata, kuri sako, kad tokios santuokos yra nepripažįstamos“, – BNS sakė viceministras.
Lietuva tapo 15-ąja ES šalimi, prisijungusia prie atitinkamo reglamento. Taikyti vadinamąją viešosios tvarkos išlygą sutiko jau anksčiau į minėtą grupę susibūrusios ES šalys.
Europos Komisija teigia, kad reglamentas užtikrina sutuoktinių poroms teisinį tikrumą ir neleidžia santuokos nutraukimo atveju lenktyniauti, kas greičiau kreipsis į teismą, ar rinktis, kurios šalies teisinis reglamentavimas palankesnis.
„Kai žmonės įsimyli, sienos ir pilietybė visiškai nesvarbūs, tačiau valstybių narių teismai, spręsdami, kurios šalies teisė taikytina nutraukiant santuoką, vadovaujasi skirtingomis nuostatomis. Tarptautinės sutuoktinių poros turi tiksliai žinoti, kokios taisyklės taikytinos jų atveju. Būtent tai ir nustatoma šiuo reglamentu“, – pranešime spaudai sakė teisingumo eurokomisarė Viviane Reding.
Tarybos reglamentą prieš porą metų priėmė 14 valstybių: Austrija, Belgija, Bulgarija, Ispanija, Italija, Latvija, Liuksemburgas, Malta, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovėnija, Vengrija ir Vokietija. Reglamentas įsigaliojo šiemet birželio mėnesį.
Anot Europos Komisijos, reglamentu dėl santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės siekiama santuokos nutraukimo ginčuose apsaugoti silpnesnius sutuoktinius. Tarptautinėms sutuoktinių poroms suteikiama galimybė iš anksto susitarti, kurios šalies teisė bus taikoma jų santuokos nutraukimui ar gyvenimui skyrium.
Šiuo atveju valstybės narės pirmąkart ES istorijoje pasinaudojo tvirtesnio bendradarbiavimo procedūra, kad sukurtų taisykles. Ši procedūra leidžia ne mažiau kaip devynių valstybių narių grupei taikyti priemones tuo atveju, jei visoms 27 valstybėms narėms nepavyksta susitarti. Kitos ES valstybės narės turi teisę bet kada įsitraukti į šį bendradarbiavimą.
Anot Europos Komisijos, Lietuva – pirmoji valstybė narė, pranešusi norinti įsitraukti į šį minėtų šalių tvirtesnį bendradarbiavimą.
Lietuvoje, norint įteisinti homoseksualių asmenų santuokas, reikėtų keisti Konstituciją. Pagrindinis šalies įstatymas dabar įtvirtina, kad „santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“.
Iš didžiųjų šalies partijų vienintelis Liberalų sąjūdis teigia pritariantis homoseksualų porų partnerystės įteisinimui.
Pernai BNS užsakymu bendrovės RAIT atlikta apklausa parodė, kad 70 proc. Lietuvos gyventojų pritaria partnerystės tarp vyro ir moters įteisinimui, tačiau homoseksualų partnerystę remia tik 4 proc.
Europoje homoseksualių asmenų santuokos įteisintos aštuoniose valstybėse – Belgijoje, Danijoje, Islandijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Portugalijoje, Ispanijoje ir Švedijoje. Dar 13-oje Europos šalių tos pačios lyties asmenys gali įteisinti partnerystę.
