Sekite 15min Google
Atviros Lietuvos fondas, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), Lietuvos skautija, Lietuvos Raudonasis Kryžius ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenė atsineša skirtingą patirtį, bet bendrą viziją: atspari šalis kuriama iš anksto. Regionuose tai ypač praktiška – nelaimės ar karo grėsmės metu artimieji, kaimynai ir savanoriai padeda perduoti informaciją, pasirūpinti pažeidžiamais gyventojais ir organizuoti pagalbą.
Pilietinė visuomenė jungia valstybę ir žmogų
Atviros Lietuvos fondo direktorė Sandra Adomavičiūtė partnerystėje mato galimybę sujungti asociacijos visuotinės gynybos žinias su per 35 metus fondo sukaupta patirtimi. ALF tinklai pasiekia apie 300 organizacijų – nuo didelių NVO iki mažų regionų bendruomenių. „NVO yra jungtis tarp valstybės ir piliečio“, – sako S. Adomavičiūtė. Jos pasiekia žmones bendruomenėse, regionuose ir pažeidžiamose grupėse, todėl gali tapti vietos atsparumo centrais, padedančiais suprasti savo vaidmenį ir pasirengti.
2025 metų Pilietinės galios indeksas nesiekia 40 balų iš 100, o organizacijų veikloje dalyvauja tik dešimtadalis gyventojų. Tačiau daugiau nei pusė žmonių saugumo krizės metu prisidėtų prie bendros veiklos ar ją organizuotų. Šį potencialą reikia paversti dalyvavimu dar iki krizės, įtraukiant ir tautines mažumas, vyresnius bei žemesnio išsilavinimo žmones. Jų pilietinė galia mažesnė, o su jais dirbančios NVO dažnai turi mažiausiai išteklių.
Organizacijoms S. Adomavičiūtė siūlo per vieną darbo dieną sudaryti tęstinumo planą: kas pavaduos vadovą ir kaip susisieks su nariais dingus įprastiems kanalams. Šias temas ALF įtrauks į NVO lyderių akademiją, pasitelks gynybos ekspertus ir Ukrainos organizacijų patirtį. Informacinių atakų metu atsparumą stiprina aiškūs principai, skaidrumas, pasitikėjimas, atvira diskusija, žmogaus teisės ir teisės viršenybė. Asmeninis žingsnis – įsitraukti į vieną iš daugiau kaip 15 tūkst. Lietuvos organizacijų. „Pažinti kaimynus, žinoti, kas šalia tavęs gyvena vienas – tai ne sentimentalu. Tai praktinis pasirengimas“, – pabrėžia ji.
Jaunimas turi būti pasiektas ten, kur jis yra
LiJOT prezidentas Umberto Masi sako, kad partnerystė padeda jaunimo organizacijoms įvardyti savo vietą visuotinėje gynyboje, stiprinti atsparumą ir ugdyti pasirengimą. LiJOT visuotiniam šaukimui pritaria nuo 2023 metų balandžio – visuotinis susirinkimas poziciją palaikė vienbalsiai. Jaunimui taip pat svarbu suprasti neginkluotą pilietinį pasipriešinimą ir skirtingus būdus prisidėti.
Informacija turi pasiekti jaunimą per „Instagram“, „TikTok“, mokyklas, jaunimo centrus ir vietos organizacijas. Svarbu suprantama forma ir tinkamas laikas. Pasirengimo ugdymas mokyklose turėtų būti praktiškas, patrauklus, kviečiantis mąstyti ir veikti kartu, o jaunimo organizacijos leidžia išbandyti atsakomybę, bendradarbiavimą ir sprendimų priėmimą.
Krizės metu jaunimo tinklas galėtų informuoti narius bei artimuosius ir nukreipti savanorius pagal gebėjimus. Reikia pasiekti ir organizacijoms nepriklausančius, regionuose gyvenančius, negalią turinčius ar kitomis kalbomis kalbančius jaunuolius. „Svarbiausia – nuosekliai ir nuolat vykti į skirtingas savivaldybes ir bandyti pasiekti piliečius už įprastų burbulų ir grupių ribų“, – sako U. Masi. Veiklas reikia pritaikyti žmonių poreikiams, o organizacijoms savęs klausti, kodėl jaunas žmogus rinktųsi būtent jas.
Skautų pasirengimas auga per patirtį
Lietuvos skautijos Pilietinio atsparumo ir pasipriešinimo skyriaus koordinatorė Julija Barsienė partnerystę vadina dviejų stiprybių jungtimi: asociacija padeda suprasti grėsmes ir gynybos vaidmenis, o skautai žinias paverčia saugiomis, vaikų amžiui tinkamomis veiklomis. Atsparumas ugdomas projektuose „Atsparūs rytojui“ ir „Budėk ir veik!“, o specialus skyrius šias temas įtraukia į jaunimo programą.
Skautai mokosi orientuotis, pasirūpinti pagrindiniais poreikiais, įsirengti stovyklą, suteikti pirmąją pagalbą, planuoti išteklius ir spręsti netikėtas problemas. Kartu ugdomas gebėjimas išlikti ramiam, įvertinti situaciją, išgirsti kitą, pasidalyti atsakomybėmis ir imtis lyderystės. Mažose grupėse vaikai mokosi veikdami – išbando, suklysta, pasitaria ir bando dar kartą.
„Pagrindinis principas – ne vaiką pritaikyti prie temos, o temą pritaikyti prie vaiko“, – sako J. Barsienė. Mažiesiems pilietiškumas aiškinamas per pagalbą draugui ir rūpinimąsi aplinka. Vyresni mokosi pirmosios pagalbos, pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms ir informacijos patikimumo, o paaugliai nagrinėja dezinformaciją, propagandą, demokratines vertybes, žmogaus teises bei neginkluotą pasipriešinimą. Taip atsiskleidžia mediko, mokytojo, žurnalisto, IT specialisto ar bendruomenės nario vaidmenys.
Per pirmąsias 72 krizės valandas vaikas turi laikytis suaugusiųjų bei institucijų nurodymų ir nebūti siunčiamas į pavojų. Skautas gali paskatinti šeimą sudaryti planą ir sukaupti atsargas. Pasirengę paaugliai galėtų registruoti žmones, tvarkyti paramą ir logistiką, užimti vaikus laikino apgyvendinimo vietose ar platinti informaciją, suaugę savanoriai – panaudoti profesines žinias. Audra, potvynis, elektros ar ryšio dingimas leidžia ruoštis ramiai: skautai ugdo nepasimetantį, kitam padedantį žmogų, o vaikų kariniams veiksmams nerengia.
Humanitarinei pagalbai reikia pasirengusių rankų
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Krizių ir ekstremalių situacijų valdymo departamento vadovė Emilija Unė Karalienė partnerystės vertę mato dalijantis žiniomis su asociacijos bendruomene. Bendra veikla lieka humanitarinio mandato ribose ir remiasi neutralumu, nešališkumu bei nepriklausomumu.
Karo, pandemijos ar stichinės nelaimės metu organizacija remtų ligonines ir greitąją medicinos pagalbą, padėtų evakuoti gyventojus, telktų vietos bei tarptautinę paramą. Karo metu prisidėtų tarptautinės humanitarinės teisės sklaida – tokį vaidmenį nacionalinėms draugijoms numato Ženevos konvencijos.
Pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų valdymo savanoriai teikia pirmąją bei psichologinę pagalbą, padeda ligoninėse, evakuoja ir registruoja žmones, įrengia laikino apgyvendinimo vietas, vertina poreikius, globoja pažeidžiamus asmenis ir dalija paramą. Jie koordinuoja naujus pagalbininkus, dirba su institucijomis, ieško dingusiųjų pasitelkdami žemėlapius ir dronus. Naujų savanorių priėmimą LRK pradėjo rugsėjį.
LRK komandos dingusių žmonių paieškoms telkiamos bent kartą per savaitę, o išvyksta dažnai greičiau nei per valandą. Per pirmą parą organizacija pradėtų svarbiausias funkcijas mažesne apimtimi; pajėgumams išauginti reikia kelių parų, darbui daugelyje vietų – daugiau nei savaitės. Spontaniški savanoriai atrenkami pagal gebėjimus ir teistumo duomenis, tada mokomi saugumo, humanitarinių principų ir pagalbos pagrindų.
E. U. Karalienė primena šešis gebėjimus: įvertinti situaciją, iškviesti pagalbą, stabdyti kraujavimą, padėti nudegus, nušalus ar patyrus elektros traumą, gaivinti ir padėti užspringus. Naujoje vietoje verta įvertinti, kur slėptis oro pavojaus metu. Išvykimo krepšys, šeimos planas ir atsargos papildo įgūdžius, kurių nemokamai mokoma LRK kursuose.
Diaspora – Lietuvos atrama už valstybės sienų
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pilietinio atsparumo komisijos pirmininkė Irma Petraitytė-Lukšienė sako, kad diaspora į visuotinę gynybą kryptingai įtraukiama nuo 2022 metų. PLB atsineša pasaulinį tinklą ir 2023 metais parengtą pilietinio pasipriešinimo strategiją bei veiksmų planą. Su asociacijos vadovu Tomu Godliausku bendradarbiaujama nuo jo darbo Prezidentūroje ir Krašto apsaugos ministerijoje laikų, tad patirtis bei ryšiai jungiami Lietuvos saugumui.
Strategija apima viešąjį palaikymą bei informacinį atsparumą, materialinių išteklių valdymą, globą, slaugą ir rūpybą. Diasporai rengiami informacinio atsparumo ir pasirengimo gynybai mokymai, su Liuksemburgo lietuvių organizacija „Aid Raid“ mokytasi organizuoti konvojus į karo zoną, o pratybose „Vyčio skliautas“ tikrinamas diasporos ir valstybės veikimas. PLB taip pat atremia Rusijos propagandą ir telkia paramą Ukrainai.
Taikos metu bendruomenės mokosi, kuria koordinavimo centrus ir išbando ryšius. Renhofo pilyje Vokietijoje PLB subūrė Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijų, ambasados, diasporos, Vasario 16-osios gimnazijos, Lietuvos šaulių sąjungos, Raudonojo Kryžiaus ir NVO atstovus. Krizės metu būtų aktyvuojami ryšio kanalai ir veiksmai derinami su institucijomis bei ambasadomis. Karo metu diaspora telktų humanitarinę, finansinę ir logistinę paramą, organizuotų konvojus, prisidėtų prie evakuacijos bei globos.
PLB schema jungia institucijas, diplomatines atstovybes ir pasaulio lietuvių bendruomenes; pratybose tikrinama, kaip jų ištekliais atliepti valstybės poreikius. Vietos kalbos ir ryšiai su žiniasklaida, politikais bei visuomene padeda paneigti melą ir skleisti Lietuvos poziciją. Net nedidelė pasirengusi grupė gali būti veiksminga. Krašto bendruomenėms I. Petraitytė-Lukšienė pataria įvertinti žmones, kompetencijas, partnerius, transporto, apgyvendinimo ir paramos galimybes, paskirti koordinatorių bei išbandyti ryšį. „Bendruomenės dydis nėra lemiamas – svarbiausia pasirengimas, kompetencija ir koordinacija. Krizės dieną turime ne pradėti organizuotis, o jau žinoti, ką galime padaryti ir kur esame reikalingiausi“, – sako ji.
Viena kryptis, daug reikalingų vaidmenų
Penkių partnerių veiklos skiriasi, bet kryptis bendra: rengtis taikos metu, kiekvienam rasti vaidmenį ir išbandyti planus. Vieni saugo demokratinį pasitikėjimą, kiti pasiekia jaunimą, ugdo įgūdžius, telkia humanitarinę pagalbą ar jungia pasaulio lietuvius. Asociacija „Visuotinė gynyba“ padeda šioms stiprybėms veikti kaip suderintai sistemai.
Regiono gyventojui ši vizija prasideda arti namų: šeimos planu, pirmosios pagalbos mokymais, ryšiu su kaimynais ir dalyvavimu vietos organizacijoje. Kai taip rengiasi tūkstančiai žmonių Lietuvoje ir už jos ribų, sutelktis tampa gebėjimu padėti vieni kitiems ir apginti valstybės gyvenimą.
