Anot jo, svarbiausia yra atsižvelgti, kad energetikos objektai nepadarytų žalos gamtai ir žmogui, o statant juos pramoninėse teritorijose tokios grėsmės neturėtų kilti.
Mažiau dokumentacijos
Lietuvoje visos teritorijos yra skirstomos į 5 paskirtis – žemės ūkio, miškų ūkio, vandens ūkio, konservacinės ir kitos paskirties žemės. „Ta kita paprastai yra suprantama kaip tinkama statybai, o žemės naudojimo būdai numato, kokie statiniai gali būti statomi vienoje ar kitoje teritorijoje. Tai reiškia, kad vienur leidžiama gyvenamoji statyba, pavyzdžiui, vienbučiai, dvibučiai ir daugiabučiai, kitur leidžiama statyti visuomeninės paskirties ir pan. Vienas iš būdų numato, kad tam tikrose teritorijose galima statyti tik pramonės ir sandėliavo objektus“, – pasakojo M.Narmontas.
Nusprendėme palengvinti verslininkų dalią ir leisti jiems statyti energetikos objektus pramoninėse zonose nekeičiant žemės naudojimo būdo.
Energetikos objektai iki pakeičiant žemės naudojimo būdų aprašą buvo priskiriami susisiekimo ir inžinerijos teritorijoms, tačiau pastebėjome, kad vis dažniau norima juos statyti būtent pramoninėse teritorijose. „Norint pramonės teritorijoje pastatyti energetikos objektus verslininkams tekdavo susitvarkyti dokumentus ir pakeisti žemės naudojimo būdą. Kadangi pastebėjome, kad pramoninėse teritorijose energetikos objektų statyba dažnėja,nusprendėme palengvinti verslininkų dalią ir leisti jiems statyti energetikos objektus pramoninėse zonose nekeičiant žemės naudojimo būdo“, – kalbėjo M.Narmontas.
Departamento direktorius teigė, kad naujasis pakeitimas leis verslininkams sutaupyti ir pinigų, ir laiko, o galbūt ir kiek labiau paskatins energetikos objektų, tokių kaip, pavyzdžiui, vėjo jėgainės, statybas.
Svarbiausia – saugumas
M.Narmontas tikino, kad rengiant žemės naudojimo būdų aprašo pakeitimus svarbiausias dalykas buvo įsitikinti, ar tai, kad pramoninėse teritorijose atsiras daugiau energetinių objektų nepakenks žmonėms ir aplinkai. „Visada svarbiausiu dalyku išlieka nuo energetikos objektų apsaugoti gyvenamąsias teritorijas. Įvertinome visas galimybes ir įsitikinome, kad joms tai neturėtų pakenkti“, – tikino departamento direktorius.
Visada svarbiausiu dalyku išlieka nuo energetikos objektų apsaugoti gyvenamąsias teritorijas.
Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius teigė, kad jei laikui bėgant atsirastų pasimatytų kokių spragų – jos bus ištaisytos. „Siekėme tik sumažinti biurokratines kliūtis verslui, jokio pavojaus gamtai ar žmogui, mano galva, būti negali. Viską gerai apsvarstėme ir jokių kliūčių priimti šį pakeitimą nebuvo“, – teigė M.Narmontas.
Aplinkos ministerija pabrėžia, kokia svarbi yra racionali miestų plėtra. Tik tvarus miestų vystymas gali užtikrinti gamtos telkinių, kultūros paveldo ir kitų visuomenei svarbių objektų saugumą, taip pat urbanistinę ir žmonių gyvenimo kokybę bei galimybę vystytis biologinei įvairovei.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
