TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Atviros Lietuvos fondas bandys atkalbėti nuo aistros „tautiniam Putinui“

Renginio akimirka
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Renginio akimirka
Šaltinis: 15min
7
A A

1990 metais Lietuvoje pradėjęs veikti Atviros Lietuvos fondas (ALF) per aštuoniolika aktyvios veiklos metų finansavo daugiau kaip 350 knygų leidimą, 40 programų įgyvendinimą bei padėjo sukurti 26 nevyriausybines organizacijas. Dabar, po devynerių metų pertraukos, fondas vėl atnaujina veiklą. Kodėl?

JAV finansininko George'o Soroso fondas Lietuvoje pilietinės visuomenės vystymui išleido apie 60 milijonų dolerių. Fondo dėka paremta tūkstančiai stažuočių ir akademinių kelionių. Tiesa, kritikai nuolat kaltino fondą užsiimant ne tik parama, bet ir tariamu vientisos pasaulėžiūros formavimu.

Filantropo G.Soroso vardas apaugo mitais ir sąmokslo teorijomis.

Sociologė Milda Ališauskienė: „Esame atviri visiems, kurie nori ne tik kalbėti, bet ir klausytis“

2008 metais ALF sustabdė savo veiklą. Pasak valdybos pirmininkės, Vytauto Didžiojo universiteto sociologijos katedros vedėjos Mildos Ališauskienės, toks sprendimas buvo priimtas manant, kad fondo misija Lietuvoje baigta ir kitos organizacijos perims pradėtus darbus.

„Reikėtų prisiminti tas socioekonomines aplinkybes, kuriomis buvo užbaigta veikla. Buvo toks pakilimas ir tuo metu atrodė, kad sudėlioti visi pagrindai pilietinės visuomenės kūrimui, paremta akademinė erdvė“, – pasakojo sociologė, ALF valdybos pirmininkė.

Jos teigimu, fondo atkūrimą paskatino prastėjantis visuomenės klimatas. „Didėja socialinė atskirtis, nelygybė, akivaizdus socialinio teisingumo trūkumas, auga emigracijos skaičiai“, – vardijo ji.

„Manome, kad Atviros Lietuvos fondas, turėdamas įdirbį, galėtų atgimti ir padėti, tapti kelrodžiu šioje situacijoje“, – teigė M.Ališauskienė.

Sociologės manymu, visuomenė nepakankamai atspari ir vidinėms, ir išorinėms grėsmėms.

„Matome, kas darosi už Lietuvos sienų, artimose mums valstybėse. Matome, kaip jų visuomenės nėra atsparios. Norėtume dirbti prevencinį darbą, kalbėti apie Europos Sąjungos idėją, kviesti ją permąstyti“, – kalbėjo fondo valdybos pirmininkė.

Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr./Milda Ališauskienė
Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr./Milda Ališauskienė

„Permąstant mūsų buvimą Europos Sąjungoje, galėtume grįžti prie idėjos, kad mums kito kelio nėra. Tik Europos Sąjungoje“, – pabrėžė M.Ališauskienė. Gegužės mėnesį visuomenei bus pristatytas ir Vilniaus politikos analizės institutas, kuris analizuos visuomenės raidos procesus bei stengsis pasiūlyti atsaką jai kylančioms grėsmėms.

Fondo valdybos pirmininkė pažymėjo, kad fondas sieks bendradarbiauti su neabejingais verslininkais, kurie matys jo veiklos prasmingumą. „Keičiasi ir paties fondo nusistatymas, kad tai nebus paramos fondas, kaip būdavo iki šiol. Daugiau bus dirbama su egzistuojančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis“, – sakė M.Ališauskienė.

Ji pridūrė, kad fondas ne veltui vadinasi Atviros Lietuvos. „Esame atviri visoms nuomonėms ir dalyviams, kurie nori ne tik išsakyti nuomonę, bet ir išklausyti kitą. Mes norime inicijuoti diskusijas, kuriose būtų ir kalbama, ir girdima“, – sakė sociologė.

Filosofas Nerijus Milerius: „Anksčiau fondo veikla buvo labiau elitinė“

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytojas, fondo valdybos narys Nerijus Milerius pabrėžė, kad fondo veikla buvo sustabdyta, neįvertinus visų galimybių. Latvijoje ir Estijoje jis tęsė veiklą kaip idėjų kalvė.

„Anksčiau fondo veikla buvo labiau edukacinė ir labiau elitinė. Man tai, kaip akademinio pasaulio žmogui, buvo, savaime suprantama, priimtina, bet tada jis buvo naudingas tik vienai daliai žmonių“, – pasakojo N.Milerius.

„Buvo išleista daug knygų, aš pats rengdavau akademines, filosofines diskusijas. Akademiniam pasauliui jis davė be galo daug. Bet buvo ir kitokių programų“, – teigė filosofas, pabrėždamas nevyriausybinių organizacijų tinklo augimą.

Nerijus Milerius / Viliaus Dranseikos nuotr.
Nerijus Milerius / Viliaus Dranseikos nuotr.

„Dabar daugiau dėmesio bus skiriama visuomenės atsparumui. Fondas pats rems ir padės nevyriausybinėms organizacijoms, kurios priešinsis vienos valdžios grupuotės uzurpavimui. Bus bandoma ginti teises tų, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių negali patys apsiginti“, – sakė N.Milerius.

Jo teigimu, ALF nėra liberalistinės ideologijos propaguotojas. „Yra dalis žmonių, kurie, vien pamatę pavadinimą Soroso fondas, jau žiūri įtariai ar net priešiškai, bet iš tikrųjų tiek pačiam fonde, tiek valdyboje, tiek institute yra labai platus politinis spektras žmonių – nuo dešiniųjų iki kairiųjų“, – pažymėjo ALF valdybos narys.

„Aš pats visada tikėjau, kad tokių konstruktyvių debatų tarp ideologijų ir skirtingų politinių idėjų trūksta ir joms atstovaujantys žmonės gali veikti kartu“, – sakė N.Milerius.

Teisininkas Justinas Žilinskas: „Uždaros visuomenės veda į susipriešinimą“

Mykolo Romerio universiteto ir Europos Sąjungos teisės instituto profesoriaus Justino Žilinsko teigimu, fondas sieks įsijungti į ilgalaikio ir plataus masto poveikio socialinių ir politinių problemų sprendimo procesus.

„Šių tyrimų Vilniaus politikos analizės institute rezultatai leistų suformuluoti veiksmus ir priemones, kurių reikia imtis siekiant išspręsti Lietuvoje visiems puikiai žinomas problemas: nepasitenkinimą savo valstybe, nuolatinę baimę dėl ateities, piliečių išstūmimą (pasitraukimą) iš visuomeninio gyvenimo, augančią socialinę atskirtį“, – pasakojo teisininkas.

„Taip pat stengsimės vėl suburti, vienyti, padėti įvairiausioms nevyriausybinėms organizacijoms, kurių stiprumas tiesiogiai susijęs su galimybe visuomenei kontroliuoti valdžią – ir regioninę, ir centrinę, galiausiai – nepamiršime to, kad Lietuva yra priklausoma nuo kaimynų, pas kuriuos dedasi ne patys geriausi procesai, tad ateina metas dar ir dar kartą apmąstyti Lietuvos ateitį Europos Sąjungoje, atrasti Europos sambūvio poreikį iš naujo“, – pažymėjo J.Žilinskas ir pridūrė, kad fondas nori tapti Lietuvos Europoje ir Europos demokratinės tradicijos „advokatu“.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Justinas Žilinskas
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Justinas Žilinskas

Paklaustas apie fondo valdybos narius siejančias vertybes, MRU dėstytojas teigė, kad ryškiausia sąsaja – demokratinės Europos tradicija.

„Ši tradicija prasidėjo antikinėje Graikijoje ir per įvairiausias krizes ir išbandymus tapo paskutinio šimtmečio Europos gerovės karūna. Nuomonių pliuralizmui, diskusijai, argumentui, o ne riksmui atvira visuomenė, gerbianti žmogaus teises, suprantanti valdžių padalinimo būtinybę, besiremianti teisės ir teisingumo viešpatavimu. O politinių visų pažiūrų net nežinau – greičiausiai jų įvairovė nustebintų ir mane patį“, – teigė J.Žilinskas.

Jo teigimu, visuomenei reikalinga pagalba, nes „tvirtos rankos“ politika vis dar atrodo patrauklus ir lengvas sprendimas.

„Istorijos pamokos labai aiškios – uždaros visuomenės veda į susipriešinimą, konfliktus ir dar didesnes problemas. Pažiūrėkime kad ir į Rusiją. Vis dėlto, ne vienas Lietuvoje galvoja, kad „tautinis Putinas“ būtų visai neblogai (regioninių „putinėlių“ jau turime – ir, panašu, jų gausėja). Labai norėtųsi tokių žmonių požiūrį pakeisti – laisvę prarasti labai lengva, ir paskui kelio atgal gali nebebūti, tik verksmas kruvinomis ašaromis“, – sakė teisės mokslų profesorius.

Šį ketvirtadienį, balandžio 27 d., Atviros Lietuvos fondas Vilniuje organizuos pirmąją diskusiją „Europietiškos svajonės likimas“, kuri pradės ciklą „Europą permąstant“. Diskusijoje dalyvaus fondo garbės narė, profesorė Irena Veisaitė, profesorius Vytautas Landsbergis, žurnalistas, laidų vedėjas Rytis Zemkauskas, portalo bernardinai.lt redaktorius Donatas Puslys, o pokalbį moderuos istorikas Aurimas Švedas.

Rugsėjo mėnesį žmonės bus kviečiami į „Idėjų festivalį“, kuriame galės siūlyti su ALF veikla susijusias idėjas.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min