„Mūsų Vyriausybė labai aiškiai pasakė: įvairius klausimus su savo piliečiais, nesvarbu, ar jie priklauso tautinei mažumai, ar ne, mes spręsime patys. Mums nereikia „vyresniojo brolio“. Tai rami, ori pozicija“, – sakė ministras interviu žurnalui IQ.
Sausio mėnesio žurnalo numeryje paskelbtame interviu A.Ažubalis teigė, kad dėl atsiradusios įtampos kaltas ne Vilnius.
„Toks jausmas, kad mūsų partneriai įsistūmė į kampą, iš kurio išeiti bus labai sunku“, – kalbėjo ministras.
„Manoma, kad tam tikru spaudimu darant įtaką mūsų vidaus politikai galima kažką pasiekti. Jei Sovietų Sąjungai, Rusijai to nepavyko padaryti, niekam tai nepavyks. Mes esame sena valstybė, turime gilias valstybingumo tradicijas, tad, kol galėsime, tikrai nedarysime jokių nemotyvuotų nuolaidų“, – sakė A.Ažubalis.
Lenkija pastaruoju metu kaltino Lietuvą dėl naujų nuostatų švietime, pagal kurias tautinių mažumų mokyklose stiprinama lietuvių kalbos padėtis. Lietuva kaltinimus atmeta, sakydama, kad naujasis įstatymas atitinka Europos standartus ir yra analogiškas veikiančiam Lenkijoje, o lenkų kilmės Lietuvos piliečiams sudarytos išskirtinai geros sąlygos mokytis lenkų kalba.
Tame pat žurnale paskelbtame interviu buvęs valstybės vadovas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis sakė apgailestaujantis, kad Lenkija „būti didele“ mokosi iš Rusijos.
„Jei ji mokosi būti didelė pagal Rusijos modelį, labai panašu, tai yra klaidingas kelias. Galbūt ji bus didelė mažesniems kaimynams pagąsdinti, bet nebus gerbiama. Nei tų kaimynų, nei tų, kurie dar didesni. Man gaila, kad Lenkijos politinė viršūnė pasirinko tokį kelią“, – kalbėjo V.Landsbergis.
„Premjeras Andrius Kubilius yra perspėjęs, kad Lietuvos atveju diktatas veikia neigiamai, taigi negerai, kai Lenkijos valdžia mėgina eiti tokiu keliu, pasijutusi, kaip jūs sakote, didelė. Mums neimponuoja toks didumas. Turėjome didesnių“, – teigė politikas.
