Lietuvos diplomatijos vadovas siūlė pradėti galvoti apie europinės alternatyvos Baltarusijai sukūrimą. „Turime aiškiai parodyti Baltarusijos žmonėms, kad Europa jų nepamiršo“, – sakė A.Ažubalis.
Jis priminė, kad Lietuvos Vyriausybė pernai nusprendė nacionalines vizas Baltarusijos piliečiams išduoti nemokamai, o Europos Komisija pasiūlė Baltarusijai pradėti derybas dėl vizų režimo palengvinimo ir readmisijos sutarčių, tačiau Baltarusijos valdžia iki šiol į tai nesureagavo.
Užsienio reikalų ministrai patikslino kriterijus, pagal kuriuos taikomos sankcijos konkretiems Baltarusijos pareigūnams, ir papildė asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą.
Iranui neatsakant į klausimus dėl branduolinės programos pobūdžio ir didinant įtampą Ormūzo sąsiauryje Persijos įlankoje, ministrai šiai šaliai sugriežtino sankcijas naftos, finansų, transporto ir energetikos sektoriuose bei pritarė kitoms priemonėms. Drauge pasiektas kompromisas dėl sankcijų įsigaliojimo termino, kad būtų padėta valstybėms narėms, dėl naftos embargo įvedimo galinčioms patirti sunkumų.
A.Ažubalis sankcijas vadina veiksmingu būdu perspėti Irano režimą, kad Europos Sąjunga vieninga, bet remia ES vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton pastangas su Iranu tęsti dialogą rengiant naują derybų turą Stambule.
Reaguodami į teroro išpuolius Nigerijoje, ministrai aptarė padėtį šioje Afrikos šalyje ir ES politiką tikėjimo laisvės srityje. Lietuvos diplomatijos vadovas pritarė, kad ES paremtų Nigerijos valdžią ir paragintų ją imtis visų įmanomų priemonių religinių bendruomenių saugumui užtikrinti.
Ministras pabrėžė, kad tikėjimo laisvė už Europos Sąjungos išorės sienų turi likti svarbi ES žmogaus teisių politikos dalis.
