Dabar populiaru
Publikuota: 2019 liepos 12d. 06:24 , Atnaujinta: 2019 liepos 12d. 13:12

Aukščiausiasis Teismas pakartojo: neteisėtas Vijūnėlės „dvaras“ turi būti nugriautas

Vijūnėlės dvaras
Viktorijos Karsokaitės / 15min nuotr. / Vijūnėlės dvaras

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) penktadienį paskelbė sprendimą vadinamojo Vijūnėlės dvaro byloje. Ankstesniuose posėdžiuose LAT išnagrinėjo verslininkų sutuoktinių Žilvino Povilonio, Zinos Povilonienės ir Druskininkų savivaldybės administracijos skundus. Galutinis ir, galima sakyti, pakartotinis LAT verdiktas dėl vadinamojo Vijūnėlės dvaro bylos: neteisėtos statybos padariniai turi būti pašalinti nugriaunant statinį.

Ž.Povilonis ir Z.Povilonienė prašė teismo pakeisti Vilniaus apygardos teismo sprendimo vykdymo tvarką – vietoj statinio griovimo ir statybvietės sutvarkymo – valčių nuomos punkto atstatymo leisti rekonstruoti esamą statinį pagal rekreacinėje zonoje leidžiamų statinių paskirtį. Taip pat nustatyti jiems vienerių metų terminą neteisėtos statybos padariniams pašalinti.

LAT liepos 12 dieną galutiniu ir neskundžiamu sprendimu paskelbė, kad jokios nuolaidos Vijūnėlės dvaro statytojams nėra įmanomos: statinys griautinas. Savo ruožtu Druskininkų meras Ričardas Malinauskas suskubo pareikšti: LAT sprendimas nugriauti Vijūnėlės dvarą – politinio užsakymo dalis

Suprasti akimirksniu

  • Kyšininkavimu, prekyba poveikiu, papirkimu ir piktnaudžiavimu įtariami 3 Apeliacinio teismo teisėjai (Viktoras Kažys, Konstantinas Gurinas ir Valdimaras Bavėjanas), Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas, Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys. 5 iš 8 teisėjų teismas leido suimti, 3 skirti švelnesni apribojimai
  • Įtarimai teisėjų korupcijos byloje yra pareikšti ir vadinamo Vijūnėlės dvaro savininkui Ž.Poviloniui.
  • Tarp 34 sulaikytųjų yra ir 6 advokatai: Drąsutis Zagreckas, Romualdas Mikliušas, Giedrė Cimbolienė, Aivaras Surblys, Marius Navickas (praktikuojantis Klaipėdoje) ir Gintaras Ruseckas.
  • Tyrimo duomenimis, korupcinis teisėjų ir advokatų voratinklis buvo sukurtas dėl suinteresuotiems asmenims palankių teismo sprendimų, teigiama, kad sutartų kyšių sumos galėjo siekti 400 tūkst. eurų.
  • Viena iš konkrečiai paminėtų nešvarių bylų susijusi su garsiojo Vijūnėlės dvaro istorija. STT kreipėsi į VRK dėl Druskininkų mero Ričardo Malinausko teisinės neliečiamybės panaikinimo, o tuomet pareiškė jam įtarimus. Tuo pat metu teismas leido suimti R.Malinausko patarėją A.Kadziauską.
  • Generalinis prokuroras sudarė 5 prokurorų grupę, vadovaujančią šiam plataus masto ikiteisminiam tyrimui, į kurį įtraukta bemaž 100 teisėsaugos pareigūnų.

Teisėjų korupcijos byloje nagrinėjamas ir epizodas, kad Vijūnėlės dvaro byloje galėjo būti mokami kyšiai.

Iki sulaikymo ir nušalinimo LAT teisėjas Egidijus Laužikas dirbo su civilinėmis bylomis, kurių turėjo per 20.

E.Laužiko vaidmens neįžiūri

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus yra užtikrinęs, kad prie Vijūnėlės dvaro bylos nagrinėjimo E.Laužikas neprisidėjo.

„Aš galiu paminėti, kad kai 2017 metų birželio 22 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą griauti Vijūnėlės dvaro pastatus, kolega nedalyvavo šitos bylos nagrinėjime“, – yra sakęs R.Norkus.

Korupcijos skandalo įkarštyte Aukščiausiame Teisme jau buvo svarstoma kita Vijūnėlės byla, kur keliamas klausimas, ar nereikėtų keisti teismo sprendimo vykdymo tvarkos. Tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismų sprendimai buvo vienodi, kad tvarka neturi būti keičiama.

Skandalo užkulisiuose buvo svarstoma, kad teisėjas E.Laužikas galėjo būti susijęs su verdiktu, ar Aukščiausiasis Teismas apskritai imsis peržiūrėti bylą, nes kasaciniai skundai iš viso nebūtinai turi būti priimami.

„Kasacinis skundas yra Aukščiausiame Teisme, galiu paminėti, kad teisėjas Laužikas šitos bylos nagrinėjime nedalyvauja“, – yra pabrėžęs Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Norėjo mažinti finansinę žalą

Šiandien Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išnagrinėjusi Žilvino Povilonio ir Zinos Povilonienės bei Druskininkų savivaldybės administracijos kasacinius skundus, nutarė netenkinti Ž.Povilonio prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą, iki Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) išnagrinės jo peticiją, ir palikti Vilniaus apygardos teismo sprendimą nepakeistą.

Atsakovai Ž.Povilonis ir Z.Povilonienė prašė teismo pakeisti Vilniaus apygardos teismo sprendimo vykdymo tvarką: vietoj statinio griovimo ir statybvietės sutvarkymo – valčių nuomos punkto atstatymo leisti rekonstruoti esamą statinį pagal rekreacinėje zonoje leidžiamų statinių paskirtį, taip pat nustatyti vienerių metų terminą neteisėtos statybos padariniams pašalinti.

Atsakovai nurodė, kad pastato nugriovimas, kai egzistuoja teisėta galimybė jį rekonstruoti, pritaikyti pagal nustatytą sklypų paskirtį, negali būti laikomas atitinkančiu valstybės interesus. Pasak atsakovų, nagrinėjant bylą nebuvo teikiami ir svarstomi alternatyvūs neteisėtos statybos padarinių šalinimo variantai; taip pat atsakovai, rekonstruodami pastatą, patirtų mažesnę finansinę naštą nei jį nugriaudami ir atstatydami valčių nuomos punktą. Atsakovų teigimu, pakeitus teismo sprendimo vykdymo tvarką, nebūtų pakeista paties sprendimo esmė, nes visi neteisėtos statybos padariniai būtų faktiškai pašalinti ir būtų atkurta prieš tai buvusi padėtis, rašoma LAT pranešime.

LAT: į EŽTT žvalgytis nereikia

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atsakovų prašymo netenkino, todėl šie pateikė kasacinį skundą, kuriame prašė priimti naują sprendimą – pakeisti Vilniaus apygardos teismo sprendimo vykdymo tvarką. Jie nurodė, kad teismai neatsižvelgė į aplinkybę, jog byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl detaliojo plano sprendinių pripažinimo neteisėtais, statybos pripažinimo neteisėta ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, o ne dėl savarankiško tikslo – nugriauti esamą statinį. „Dėl to atsakovų prašymas pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką neturėtų būti vertinamas kaip siekis išvengti pareigos pašalinti neteisėtos statybos padarinius, tačiau kvalifikuotinas kaip jų siekis gauti leidimą kitokia tvarka (kitokiu būdu) pašalinti neteisėtos statybos padarinius“, – nurodoma kasaciniame skunde.

Druskininkų savivaldybės administracija kasaciniu skundu prašė perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

EŽTT sprendimas Lietuvoje nagrinėjamai bylai neturės galios.

Aukščiausiasis Teismas, atsisakydamas stabdyti bylą, nurodė, kad byloje nenustatyta privalomojo bylos sustabdymo pagrindų. Taip pat kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad EŽTT nenustato bylai reikšmingų fakto ir teisės klausimų (kurių negalėtų nustatyti konkrečią civilinę bylą nagrinėjantis teismas), nagrinėdamas peticijas nesukuria prejudicijos, todėl šios civilinės bylos išnagrinėjimo galimybė nepriklauso nuo EŽTT priimtos atsakovo peticijos išsprendimo. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad EŽTT nebus sprendžiamas klausimas, susijęs su teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu, kuris yra šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas, todėl pripažino, kad EŽTT priimtas sprendimas nagrinėjamai bylai neturės prejudicinės galios, juolab kad įsiteisėjusios nacionalinio teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nėra EŽTT nagrinėjimo dalykas.

Dvaras nenugriautas nuo 2017 m. vasaros

LAT 2017 metų birželio 22-ąją paskelbė neskundžiamą sprendimą, kad Vijūnėlės pastatas turi būti nugriautas. Teismas konstatavo, kad pastačius gyvenamosios paskirties pastatą kurorto apsaugos zonos antrojoje juostoje buvo pažeisti Lietuvos įstatymai.

Tačiau pastatas nėra nugriautas iki šiol.

Dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo

Įstatyme įtvirtinta išimtis, pagal kurią teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva sprendimo įvykdymą atidėti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas šią įstatymo normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimas ne visuomet gali būti įvykdytas jame nurodyta tvarka.

Teismo sprendimo nevykdymą gali lemti tiek skolininko nesąžiningumas, kai jis vengia įvykdyti sprendimą, tiek neįvykdymo padarinių nenurodymas teismo sprendime, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tiek objektyvios aplinkybės, kurioms susidėjus teismo sprendimas negali būti vykdomas jame nurodytu būdu.

Teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, negali keisti sprendimo esmės. Taip pat, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali išplėsti ar susiaurinti šalims suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems, pažymima LAT pranešime.

Statyba kurorto apsaugos zonoje negalima

Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad bylą dėl statybų teisėtumo nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas nustatė, jog gyvenamųjų namų statyba ginčo teritorijoje esant nustatytai kurortų apsaugos zonai yra negalima. Teismas sprendė, kad pažeistas viešasis interesas nusveria statytojų ir statinius nusipirkusių asmenų interesą įgyti nuosavybės teisę į ginčo pastatus, kurie negali būti nuosavybės teisės objektai, nes pastatyti nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, todėl įpareigojo atsakovus Ž.Povilonį ir Z.Povilonienę per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastatus.

Prieštaraujama reikalavimams, nustatytiems specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis: kurorto apsaugos zonoje draudžiama gyvenamoji statyba.

Šio sprendimo teisėtumą vertinęs kasacinis teismas 2017 m. nutartyje nustatė, kad bendrojo plano bei turizmo ir rekreacinių teritorijų specialiojo plano sprendiniuose ginčo teritorija įvardyta kaip rekreacinė, jai nustatyti aplinkosaugos apribojimai, taip pat kiti apribojimai – rekreacinių teritorijų apsauga, kurorto apsauga; ginčo statyba prieštarauja imperatyviems reikalavimams, nustatytiems specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, pagal kurias kurorto apsaugos zonoje draudžiama gyvenamoji statyba. Dėl to kasacinis teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės pašalinti neteisėtos statybos padarinius pastato nenugriaunant.

Civilinio proceso normų laužyti nevalia

Remdamasi šiomis teismų išvadomis, išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, kad nagrinėdami bylą dėl ginčo esmės teismai išsprendė statybų neteisėtumo ir jų padarinių pašalinimo klausimą, t. y. nustatė, kad egzistuoja vienintelis neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdas – nugriauti neteisėtai pastatytą statinį.

Tokiu atveju Vilniaus apygardos teismo sprendimo pakeitimas leidžiant atsakovams rekonstruoti esamą statinį pagal rekreacinėje zonoje leidžiamų statinių paskirtį reikštų įsiteisėjusio teismo sprendimo esmės pakeitimą, kuris, remiantis civilinio proceso teisės normomis, nėra galimas.

Viktorijos Karsokaitės / 15min nuotr./Vijūnėlės dvaras
Viktorijos Karsokaitės / 15min nuotr./Vijūnėlės dvaras

Kolegija nurodė, kad teismas, spręsdamas statybos teisėtumo ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo klausimą, turi nuspręsti, kaip šie padariniai bus pašalinti. Konkretus teismo parinktas būdas, nurodytas teismo sprendime, sudaro teismo sprendimo esmę.

Situacija, kai asmens, teismo sprendimu įpareigoto nugriauti statinį, prašymu tokio sprendimo vykdymo tvarka būtų pakeista suteikiant šiam asmeniui teisę perstatyti statinį, neatitiktų teisinio reguliavimo ir kasacinio teismo praktikos, pagal kurią teismas, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali pakeisti teismo sprendimo esmės.

Komentarai: 13

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Parašykite atsiliepimą apie 15min