Dabar populiaru
Publikuota: 2017 gegužės 2d. 09:03 , Atnaujinta: 2017 gegužės 2d. 12:26

Aukštųjų mokyklų reforma: siūlo palikti penkis universitetus, nemokamas bakalauro studijas – nuo kitų metų

Rolandas Valiūnas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / Darbo grupės nariai pristato parengtus siūlymus dėl aukštojo mokslo pertvarkos

Švietimo ir mokslo ministerijos darbo grupė nusprendė, kad Lietuvoje turėtų veikti du tarptautinio lygio ir du technologijų universitetai, o penktasis – specializuotas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU). Antradienį skelbiami siūlymai vėliau keliaus į Seimą ir parlamentarai turės nuspręsti, kiek Lietuvoje turėtų likti aukštųjų mokyklų ir kurios privalės jungtis.

Siūloma palikti Vilniaus universitetą (VU) bei kurti naują Kauno universitetą.

Prie VU siūloma jungti Mykolo Romerio ir Lietuvos edukologijos universitetus, VU dalimi taptų Šiaulių universitetas.

Kaune plačios aprėpties universitetas būtų kuriamas sujungiant Kauno technologijos universitetą (KTU), Vytauto Didžiojo universitetą (VDU), Aleksandro Stulginskio bei Lietuvos sporto universitetą.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas paliekamas

Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU) siūloma palikti, nes, darbo grupės atstovų teigimu, jame smarkiai padidėjo studentų iš užsienio skaičius.

Techniniai universitetai turėtų veikti Vilniuje ir Klaipėdoje: sostinėje – Vilniaus Gedimino technikos universitetas, uostamiestyje – Klaipėdos universitetas.

Menų akademijas – Muzikos ir teatro ir Dailės akademiją, siūloma sujungti į vieną didelę menų akademiją, kuri Kaune ir Klaipėdoje tinkliniu principu rengtų specialistus.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Aukštųjų mokyklų mugė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Aukštųjų mokyklų mugė

Klaipėdoje darbo grupė siūlo palikti Klaipėdos valstybinę kolegiją ir Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą.

Šiauliuose veiktų ne tik VU Šiaulių fakultetas, bet ir Šiaulių valstybinė kolegija. Panevėžyje – KTU fakultetas ir Panevėžio kolegija.

Kaune turėtų likti viena kolegija, kurią sudarytų susijungusios Kauno kolegija, Kauno technikos kolegija ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija.

Marijampolės, Alytaus ir Utenos kolegijas siūloma palikti. Lietuvos karo akademija taip pat turėtų būti palikta atskira, tačiau Vilniaus kolegija bei Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija turėtų susijungti.

Anot BNS, Kaune turėtų veikti atskira Policijos akademija. Pertvarka nekeis Karo akademijos ir kunigų seminarijų statuso.

ŠMM nuotr. /Siūlymas dėl aukštojo mokslo reformos
ŠMM nuotr. /Siūlymas dėl aukštojo mokslo reformos

Darbo grupėje dirbęs „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Dalius Misiūnas sakė, kad siūloma sujungti dalį kolegijų. „Ta iniciatyva turi ateiti iš pačių aukštųjų mokyklų“, – pridūrė jis.

Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Eugenijus Butkus antradienį spaudos konferencijoje sakė, kad studentų kasmet vis mažėja.

„Skaičiai rodo, kad situacija yra sunkiai kontroliuojama, reikia ryžtingų žygių“, – sakė jis.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./ Darbo grupės nariai pristato parengtus siūlymus dėl aukštojo mokslo pertvarkos
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./ Darbo grupės nariai pristato parengtus siūlymus dėl aukštojo mokslo pertvarkos

Mokslas – nemokamas, bet mokamas

Reformos plane numatyta finansavimo pertvarka, sudarant sąlygas nemokamoms bakalauro studijoms nuo 2018 metų.

Tačiau mokamos studijos išlieka, slenkstinis balas visoms studijų programoms bus skirtingas, jo nepasiekęs studentas už mokslą mokės.

E.Butkus pabrėžė, kad Konstitucijoje įtvirtinta galimybė studentui mokėti už mokslą, tad jos panaikinti nebūtų galima.

Paklaustas, kam mokslas bus nemokamas, E.Butkus sakė, jog visiems, kurie atitinka atitinka tam tikrus reikalavimus. „Negalime uždrausti studentams, kurie gali būti pasiekę mažesnį reikalavimą, nei numatytas sutartyje su universitetu... Slenkstinis balas yra 4, bet nemokamoms studijoms tas balas gali būti ir 7. Tie, kurie nepasiekia to balo, galės studijuoti mokėdami už studijas“, – paaiškino jis.

Balą, kuris garantuos nemokamas studijas, nustatys pats universitetas. Skirtingoms studijų programoms jis bus kitoks. „Vienur gal bus 7, kitur – 6,5 ir taip toliau“, – aiškino jis.

Prasčiau besimokantys studentai už studijas moka ir dabar. Paklaustas, koks bus skirtumas po reformos, E.Butkus pakartojo, kad studentai turi teisę studijuoti savo lėšomis. „Skirsis tuo, kad bus taikomi tokie pat minimalūs reikalavimai, arba slenkstinis balas, kaip ir finansuojant valstybei. Jei pažiūrėtumėt minimalų balą, kurį turi studentai mokantys už mokslą, ir tie kurie studijuoja valstybės finansuojamose vietose, jau dabar yra skirtumai. Siekis yra, kad to skirtumo beveik nebūtų“, – sakė jis.

E.Butkus pridūrė, kad dabar yra studentų, turinčių 1 balą ir mokančių už mokslą, bet po reformos tokių dalykų nebebus.

Studijas siūlo trumpinti ir intensyvinti

Taip pat planuojama sukurti studijų kokybės vertinimo sistemą, pagal kurią būtų vertinamas ne studijų procesas, o rezultatas. Anot E.Butkaus, studijų kokybė bus gerinama ir keliant algas dėstytojams.

„Turi būti užtikrinta socialinė parama studentams, kad nereikėtų derinti darbą ir studijas, todėl reikia intensyvinti studijas“, – kalbėjo E.Butkus.

Darbo grupė siūlo, kad bakalauro studijos būtų trumpinamos, nes Europoje 90 proc. bakalauro studijų trunka trejus metus, tuo metu, anot E.Butkaus, Lietuvoje tiek bakalauro, tiek magistro studijos yra bene ilgiausios Europoje.

Švietimui siūlo skirti šimtus milijonų eurų

Darbo grupėje dirbusi Agnė Paliokaitė, „Visionary Analytics“ direktorė, teigė, kad jau nuo šių metų bus siūloma garantuoti studentams nemokamas bakalauro studijas.

„Jau artimiausiu metu valstybė bus įsipareigojusi skirti finansavimą iš valstybės biudžeto dėstytojams, ne tik finansavimą, bet ir tinkamo krūvio garantavimą vienoje institucijoje, nes ne paslaptis, kad dėstytojai dirba ne vienoje vietoje“, – kalbėjo ji.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./ Darbo grupės nariai pristato parengtus siūlymus dėl aukštojo mokslo pertvarkos
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./ Darbo grupės nariai pristato parengtus siūlymus dėl aukštojo mokslo pertvarkos

Aukštųjų mokyklų žmogiškojo potencialo stiprinimui planuojama pritraukti 150 mln. eurų ES struktūrinių fondų lėšų.

Perteklinio turto reinvestavimas, skaičiuojama, turėtų leisti sutaupyti 50 mln. eurų.

Darbo grupė siūlo, kad valstybė darbo užmokesčiui iš biudžeto papildomai skirtų 70 mln. eurų. Tyrėjų ir dėstytojų algų kėlimui prireiks apie 22,5 mln. eurų per metus.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė anksčiau yra sakiusi, kad Kaune, kaip ir Vilniuje, po pertvarkos galėtų veikti klasikinis universitetas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Jurgita Petrauskienė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Jurgita Petrauskienė

Darbo grupė taip pat yra nutarusi, kad Vilniaus universitetų filialai Kaune ir Kauno universitetų filialai Vilniuje nėra tikslingi, tačiau didžiųjų universitetų filialai galėtų veikti mažesniuose miestuose, jei juose būtų pakankamas aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų poreikis.

Darbo grupė nagrinėjo daugiau kaip keturias dešimtis suinteresuotų institucijų pasiūlymų dėl pertvarkos.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) švietimo analitikas Thomas Weko pabrėžė, kad aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka Lietuvai yra būtina. „Lietuva dėl tokio kiekio universitetų yra visiškame užribyje. Todėl universitetų konsolidacija turi būti įgyvendinama kuo greičiau“, – yra sakęs jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Ypatingos

02:14
08:43

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min