Be to, europarlamentaras pabrėžė, kad tokiose situacijose Seimas turėtų laikytis nuoseklumo nepaisant to, su kuo susijusi sprendžiama situacija.
„Atrodytų logiška sulaukti galutinio teismo sprendimo, nes esame matę ne vieną bylą su politikais, kur skirtingų instancijų teismai priima tiesiog kardinaliai skirtingus sprendimus ir būna politikai vienos instancijos nuteisiami, kitos visiškai išteisinami“, – Žinių radijui trečiadienį sakė A. Veryga.
„Nesinorėtų užbėgti įvykiams už akių, kad ir kaip man nepatiktų visi tie (Remigijaus – BNS) Žemaitaičio pasisakymai, ir aš tikrai juos labai neigiamai vertinu, bet norėtųsi nuoseklumo, kad Seimas visiems taikytų vienodą standartą, o ne tiktai tiems, kurie patinka ar nepatinka, taip neturėtų būti turbūt vertinama“, – kalbėjo jis.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis teigė su bendrapartiečiais šio atvejo dar neaptaręs.
BNS rašė, kad Lietuvos apeliacinis teismas praėjusią savaitę R. Žemaitaitį pripažino kaltu dėl neapykantos žydams kurstymo ir Holokausto šiurkštaus menkinimo bei skyrė 10 tūkst. eurų baudą.
Šis nuosprendis įsigaliojo nuo jo paskelbimo dienos.
Seimo statutas numato, kad parlamentas, „gavęs įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą dėl asmens nusikaltimo, padaryto iki pradedant eiti pareigas, kai nusikaltimo padarymo faktas paaiškėjo šias pareigas asmeniui einant, priima nutarimą pradėti apkaltos procesą Seime šiam asmeniui“.
Seimo pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas taip pat mano, kad prieš inicijuojant apkaltą reikia sulaukti, kol baigsis nuosprendžio apskundimo terminas arba bylą išnagrinės Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT).
Baudžiamoji byla politikui iškelta dėl įrašų apie žydus, paskelbtų 2023 metų gegužę ir birželį socialiniame tinkle „Facebook“, viešų pasisakymų. Juose, be kita ko, Izraelis vadintas gyvuliais, teigta, kad žydai prisidėjo prie lietuvių tautos naikinimo.
Apkaltinamajame nuosprendyje Apeliacinis teismas konstatavo, kad R. Žemaitaitis pasisakymais apie žydus peržengė teisėtos saviraiškos ribas, sistemingai ir viešai tyčiojosi, niekino bei skatino neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų žydų tautybės.
R. Žemaitaičiui dėl minėtų įrašų jau buvo inicijuota apkalta. Konstitucinis Teismas 2024 metų balandį pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Po šio sprendimo politikas atsisakė parlamentaro mandato, kad galėtų kandidatuoti prezidento ir Seimo rinkimuose, bei 2024 metų rudenį vėl buvo išrinktas į Seimą.
„Nemuno aušra“ apie pusantrų metų priklausė valdančiajai koalicijai, iš kurios galiausiai buvo išmesta. Kartu su jais dirbo ir valdančiaisiais išlikę „valstiečiai“.
Anot jų lyderio, partija nei džiaugiasi, nei liūdi, kad nuo šiol nebereikia bendradarbiauti su šia politine jėga.
„Aišku, gerai, kai nereikia už svetimas bėdas aiškintis, geriau už savo darbus yra visada aiškintis. (...) Tie klausimai, aišku, kad jie nebūdavo malonūs, ir aš manau, kad visi tie pasisakymai, kaip juos mes vertintumėme, ne tiktai koalicijos partneriams, bet ir Lietuvai garbės nei darė, nei daro“, – kalbėjo A. Veryga.
