Dabar populiaru
Publikuota: 2017 lapkričio 19d. 16:10

Australijoje dirbanti lietuvė mokslininkė bando įsiskverbti į emigrantų sąmonę ir atsakyti į klausimą, kas yra lietuvis

Kovo 11-osios šventė Rogalando lietuvių bendruomenėje
Daivos Skiudulienės nuotr. / Kovo 11-osios šventė Rogalando lietuvių bendruomenėje

Emigracijos iš Lietuvos mastai išlieka aukšti. Kaip, vis didesniam lietuvių skaičiui laikinai ar visam laikui išvykstant gyventi į užsienį, keičiasi lietuviškos vertybės ir tapatybė? Į debatus įsijungia ir mokslininkai. Į minėtus klausimus užsimojo atsakyti profesorė Audra Mockaitis, dirbanti Monašo universitete Melburne, Australijoje, priskiriamam tarp 100 geriausių pasaulio universitetų.

Profesorė A.Mockaitis vykdo plačios apimties tyrimą „Lietuvos kultūra ir identitetas“, kurio metu siekia nustatyti lietuvių, gyvenančių už Lietuvos ribų, kultūrines vertybes ir identiteto požymius. Ji domisi, kiek lietuvių tautinė tapatybė priklauso nuo to, kur jie gyvena, kaip emigracijos augimas, platesnis bendravimas su kitataučiais veikia Lietuvos kultūrą.

Portalui 15min A.Mockaitis sutiko papasakoti apie savo tyrimą – kodėl ėmėsi tirti šią sritį, ko tikisi pasiekti ir kodėl tai svarbu.

Asmeninio archyvo nuotr./Audra Mockaitis
Asmeninio archyvo nuotr./Audra Mockaitis

Trumpai papasakokite apie save, savo biografiją, mokslinę veiklą. Ar seniai gyvenate Australijoje?

– Gimiau JAV ir užaugau lietuvių šeimoje Čikagoje. Kaip tikriausiai žinote, Čikagoje lietuvių bendruomenė yra labai didelė. Didžiają dalį savo jaunystės sieju su lietuviška veikla – lankiau lituanistinę mokyklą, pedagoginį institutą Čikagoje, šokius, ateitininkų, skautų stovyklas ir pan.

Būdama studente Ilinojaus universitete studijavau ekonomiką bei rusų ir Rytų Europos studijas. Trečiame kurse metams pagal mainų programą išvykau į Maskvos Plechanovo institutą, po to pusmetį praleidau Vilniaus universitete.

Šis patyrimas mane šiek tiek sukrėtė – tai buvo 1991-1992 m., ką tik prasidėjus permainoms šiose šalyse. Pamačiau, kad iš tiesų Lietuva yra ne tokia, kokią mes ją „žinojome“ JAV, ir nusprendžiau, kad noriu pabaigus studijas grįžti ir ją labiau suprasti. Taip ir padariau. Lietuvoje praleidau apie dvylika metų.

Pamačiau, kad iš tiesų Lietuva yra ne tokia, kokią mes ją „žinojome“ JAV, ir nusprendžiau, kad noriu pabaigus studijas grįžti ir ją labiau suprasti.

Taip gavosi, kad nuo to laiko nebegrįžau į savo gimtinę – tapau emigrante. Nuo to laiko gyvenau, dirbau ir mokiausi daugelyje skirtingų šalių. Be Rusijos ir Lietuvos, nemažai laiko praleidau Danijoje, Olandijoje, Ispanijoje, Naujoje Zelandijoje, Indonezijoje. O dabar jau septynerius metus su šeima gyvenu Australijoje.

Esu tarptautinio verslo srities profesorė. Mane domina įvairūs aspektai, susiję su kultūriniais skirtumais ir kultūros bei vertybių įtaka įvairiems veiksniams, tokiems kaip įmonių internacionalizacijos procesai, darbas globaliose ir virtualiose komandose, tarptautinio vadovavimo/lyderiavimo ypatumai, individų tarpasmeninis bendravimas bei prisitaikymas naujoje aplinkoje.

Dauguma mano darbų yra paremti stambaus masto tyrimais, kuriuos atlieku kartu su kolegomis, kurie dirba įvairiuose pasaulio universitetuose. Tokių tyrimų metu tiriama ne mažiau kaip dešimt šalių/kultūrų. Tai padeda geriau išskirti arba izoliuoti kultūrų įtaką tarp kitų kintamųjų, o taip pat geriau atskleisti skirtumus ir panašumus tarp šalių.

– Papasakokite apie dabartinį savo tyrimą. Kokia jo esmė?

– Tyrimas „Lietuvos kultūra ir identitetas“ yra susijęs su kultūra, vertybėmis, tačiau jame bus stengiamasi atskleisti individų vertybių poveikį įvairiems su identitetu susijusiems aspektams. Šis tyrimas – pasaulinio masto, tačiau jame dalyvauja tik lietuvių kilmės respondentai.

Šiuo darbu bus siekiama prasiskverbti į lietuvių sąmonę ir pasąmonę. Bus stengiamasi sudaryti įvairiapusišką lietuviško identiteto portretą, suprasti kokios yra lietuvių vertybės, kuo skiriasi įvairių kartų lietuviai.

Bus bandoma sieti vertybes su požiūriais į įvairius dalykus – ne tik susijusius su lietuvybės išlikimu užsienyje, bet ir su emigracijos klausimais, patyrimais, sunkumais ir psichologiniais aspektais, susijusiais su lietuvių gyvenimu užsienyje. Šiame darbe yra labai daug įvairių aspektų, tačiau visų jų jungiamoji ašis – lietuvių identitetas.

– Kaip gimė tyrimo idėja? Kodėl Jums įdomi ši tema?

– Turiu pripažinti, kad ši idėja atsirado iš asmeninio poreikio, noro labiau įsigilinti į lietuvybės ar lietuviškumo aspektus. Netrukus po mano dukros gimimo Naujoje Zelandijoje atvykę į Australiją, mes su vyru pradėjome ieškoti lietuvių bendruomenių, lituanistinių mokyklų. Buvome nustebę, kad Melburne tuo metu neveikė jokios mokyklos ir apėmė šiokia tokia panika.

Antano Urbono nuotr. /Sidnėjaus lietuvių klubo bibliotekoje
Antano Urbono nuotr. /Sidnėjaus lietuvių klubo bibliotekoje

Pradėjome svarstyti, kaip galėtume užauginti dukrą be socializacijos lietuviškoje aplinkoje, ir nusprendėme, kad reikia kurti lituanistinę mokyklą patiems. Kartu su mūsų drauge Amerikos lietuve Teresa Rukšėnas taip ir padarėme – įsteigėme Melburno Baltijos lituanistinę mokyklą.

Tačiau ne be sunkumų. Buvo ir pasipriešinimo lietuvių bendruomenėje, kas pasirodė labai keista. Įgyvendinant šį mūsų tikslą pradėjo kilti įvairūs klausimai – kas lemia lietuvybės išlikimą užsienyje, kodėl vieniems tai yra svarbu o kitiems ne, kodėl yra tokie ryškūs skirtumai tarp užsienyje įsikūrusių kartų, kas lemia ir svarbą, teikiamą lietuvių kalbai ir kultūrai.

Be to, pastebėjau, kad ir tarp neseniai atvykusiųjų iš Lietuvos požiūris į „lietuviškumą“ labai skiriasi. Vieniems atrodo, kad labai svarbu yra pritapti prie naujos aplinkos, kitiems yra svarbu, kad lietuvių kalba ir kultūra išliktų jų šeimoje, nors vienas iš tėvų yra ne lietuvis.

Yra ir sunkiai lietuviškai kalbančiųjų, užsienyje užaugusiųjų tėvų, kurie veda vaikus į lituanistinę mokyklą. Vieni atvykę iš Lietuvos tėvai kalba su vaikais namuose angliškai, nors vaikai yra gimę Lietuvoje, kiti su vaikais namuose kalba ir lietuviškai ir dar keliomis kalbomis. Vieni lengvai integruojasi į australišką kultūrą, kiti aktyviai stengiasi šias dvi aplinkas atskirti ir „manevruoja“ tarp jų.

Netgi prieiti prie Australijos lietuvių bendruomenės daug kam nėra nei lengva, nei įdomu. Mane domina, kodėl taip yra. Galbūt galima tai paaiškinti per vertybių prizmę. Iš kitos pusės, gal aplinkos veiksniai turi įtakos, t.y., galbūt žmonių pirmieji patyrimai atvykus į naują šalį dalinai lemia jų apsisprendimą dėl tapatybės.

Be to, pastaruoju metu vis dažniau Lietuvos žiniasklaidos bei institucijų yra viešinama emigracijos tema. Manau, kad šiuo darbu bus galima prisijungti prie dialogo iš mokslinės pusės, ko labai trūksta.

Pastaruoju metu vis dažniau Lietuvos žiniasklaidos bei institucijų yra viešinama emigracijos tema. Manau, kad šiuo darbu bus galima prisijungti prie dialogo iš mokslinės pusės, ko labai trūksta.

– Kokios tyrimo hipotezės? Ką siekiate juo patikrinti?

– Visų pirma bus siekiama išsiaiškinti, kokios yra lietuvių vertybės. Ar skiriasi vertybės pagal tai, kur gyvename ir kada išvykome į užsienį? Galbūt yra kelios skirtingos „lietuviškos“ kultūros? Bus siekiama išsiaiškinti, ką reiškia būti lietuviu – kokie yra pagrindiniai lietuviškos kultūros bruožai, siekiama patikrinti, ar galima kultūrą apibendrinti.

Po to bus stengiamasi sieti asmenines vertybes su įvairiais aspektais. Kokie lietuviai yra mažiau arba daugiau asimiliavęsi į vietines visuomenes? Kas lemia tai, kiek yra vertinamos tradicijos, kalba? Kokią reikšmę požiūrių į kultūros išlikimą ir identiteto formavimuisi turi socializacija?

– Kokį metodą pasitelkiate tyrime, kaip jis atliekamas?

– Čia labai sudėtingas klausimas. Bet paprastai pasakius – vykdau užsienyje gyvenančių lietuvių apklausą. Dalyvauti gali ir užsienyje gimę lietuviai, ir seniai bei neseniai emigravę.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Lėktuvas Vilniaus oro uoste
Luko Balandžio / 15min nuotr./Lėktuvas Vilniaus oro uoste

Apklausa vyksta dviem etapais. Pirmajame etape siekiama nustatyti lietuvių vertybes ir požiūrius į aspektus, kuriuos jau šiek tiek aptariau. Ši anketa yra netrumpa. Ją atsakyti užtrunka vidutiniškai 20 minučių. Taip yra todėl, kad labai norėjau, kad jeigu jau prašoma lietuvių visame pasaulyje sudalyvauti, jog būtų iš jų atsakymų kuo daugiau naudos. Siekiau daugiapusiškai pamatuoti įvairius aspektus, ne tik kultūrines bet ir moralines vertybes, asmenybės, dvikalbystės, nacionalinio identiteto klausimus.

Pirmoje anketoje yra klausiama, ar dalyvis yra emigravęs bei dirba užsienyje. Teigiamai atsakę žmonės kviečiami sudalyvauti antrame etape, atsakinėjant į žymiai trumpesnį klausimyną apie gyvenimo užsienyje iššūkius, patyrimus, ketinimus likti ar repatrijuoti bei prisitaikymo prie naujos aplinkos ypatumus. Šie atsakymai bus įvairiais būdais siejami su ankstesniais.

– Savo interneto puslapyje minite, kad 2002 m. jau esate atlikusi plataus masto tyrimą, nustatantį Lietuvos nacionalines kultūrines vertybes. Kokios tos vertybės?

– Tai dar vienas klausimas, į kurį paprastai atsakyti yra sudėtinga. Nacionalinė kultūra yra gana abstraktus reiškinys. Galima tai pamatuoti, tačiau kalbėti apie Lietuvos kultūrines vertybes absoliučiais skaičiais negalima – tie skaičiai nieko savaime nereiškia. Reikia juos vertinti santykinai, lyginant su kitomis kultūromis.

Nacionalinė kultūra yra gana abstraktus reiškinys. Galima tai pamatuoti, tačiau kalbėti apie Lietuvos kultūrines vertybes absoliučiais skaičiais negalima – tie skaičiai nieko savaime nereiškia. Reikia juos vertinti santykinai, lyginant su kitomis kultūromis.

Tad, pvz., JAV laikoma pirmaujančia šalimi pagal individualizmą, kartu su kitomis angliakalbėmis šalimis, Skandinavijos šalimis. Lietuvoje individualizmo lygis yra vidutiniškas, kas reiškia, jog randama ir kolektyvizmo bruožų. Panašiose pozicijose atsiduria tokios šalys kaip Ispanija, Austrija, ir netgi Indija ir Japonija, tačiau kolektyvizmo išraiška skirtingose šalyse yra nevienoda.

Taip pat tyrimas parodė, kad hierarchiškumas (tai, ar visuomenėje priimtina nelygybė ir vertinamas autoritetas) Lietuvoje vertinamas santykinai vidutiniškai, lyginant su kitomis pasaulio šalimis, ji yra kažkur tarp Italijos ir JAV, Kanados.

Kita vertybių dimensija – netikrumo vengimas – nusako tai, kiek visuomenėje yra toleruojama nežinomybė ir ar imamasi priemonių to išvengti. Čia Lietuva atsiduria vidutiniškai aukštose pozicijose, šalia tokių šalių kaip Vokietija, Taivanas, Tailandas ir Ekvadoras.

Urugvajaus lietuvių kultūros draugijos nuotr./Urugvajaus lietuviai
Urugvajaus lietuvių kultūros draugijos nuotr./Urugvajaus lietuviai

O pagal „vyriškumo“ dimensiją, kuri atspindi, ar visuomenėje būdingesnės stereotipiškai vyriškos (pvz., karjera, sėkmė, rezultatai, pinigai) ar moteriškos vertybės (bendradarbiavimas, harmonija) matosi, kad Lietuva ganėtinai vyriška šalis, panašiai kaip Vokietija, Didžioji Britanija, Filipinai, JAV. Įdomu yra tai, kad daugelyje šių aspektų Lietuva turi panašumų su Vokietija.

– Ar yra atlikta dar panašių tyrimų apie Lietuvos kultūrą? Ką jie nustatė?

– Neseniai Islandijos universitete dirbanti Inga Minelgaitė Snaebjornsson kartu su bendraautoriais Edvardssonu ir Littrellu palygino Islandijos ir Lietuvos nacionalines kultūras. Jos tyrimą galima rasti šiuo adresu.

Tyrimas rodo, kad lyginant su Islandija Lietuvoje galima pastebėti daugiau pesimizmo, stipresnę darbo etiką ir daugiau fatališko mąstymo. Inga taip pat nustatė mažiau vyriškumo tendencijų ir aukštesnį individualizmą nei mano ankstesniame darbe.

– Kaip manote, kur slypi didžiausia Jūsų tyrimo vertė?

– Aš manau, kad praėjus dvidešimčiai metų nuo pirmosios įžvalgos į Lietuvos kultūrą, šalyje įvykus daugeliui pokyčių, gali būti, kad Lietuvos kultūra keičiasi. Tai leidžia manyti ir naujausieji I.Snaebjornsson rezultatai.

Gali būti, kad lietuviai, visumoje tampa labiau individualistiški, labiau vakarietiški, bet lygiai taip pat gali būti, kad tai tik jaunosios kartos bruožai – tokia tendencija yra visame pasaulyje.

Gali būti, kad lietuviai, visumoje tampa labiau individualistiški, labiau vakarietiški, bet lygiai taip pat gali būti, kad tai tik jaunosios kartos bruožai – tokia tendencija yra visame pasaulyje.

Įdomu bus pabandyti nustatyti, kokia kryptimi lietuviai keičiasi ir kas mes esame. Ir dar, ką lietuvių identitetui reiškia vakarietiškėjimas. Nemanau, kad pakeisti ar pristabdyti šiuos procesus (įskaitant emigraciją) galima, nors apie tai yra kalbama Lietuvoje. Todėl manau, kad yra svarbu juos suprasti, įsigilinant į įvairių reiškinių, susijusių su lietuvybę, esmę.

– Kiek respondentų tikitės apklausti?

– Kuo daugiau. Kadangi bus siekiama apibendrinti rezultatus pagal kartas, emigracijos bangas, galbūt ir geografiškai, norėčiau pasiekti kuo daugiau užsienyje gyvenančių lietuvių. Geriausiai kol kas tai sekasi per socialinius tinklus (Facebook). Esu paprašiusi įvairių organizacijų pagalbos viešinant šį darbą ir dauguma mielai padėjo. Norėčiau dar pasiekti įvairių šalių lietuvių bendruomenes, lituanistinių mokyklų bendruomenes.

Turiu prisipažinti, kad pradėjusi duomenų rinkimą nebuvau labai optimistiškai nusiteikusi. Tikrai tikėjausi, kad bus labai sunku sudominti ir įkalbinti žmones atsakyti į klausimyną. Tačiau esu labai maloniai nustebinta, kad atsirado tiek daug geranoriškai nusiteikusių žmonių ir esu be galo dėkinga už jų brangaus laiko paaukojimą. Todėl dar sukūriau socialiniame tinkle tam skirtą puslapį, kad galėčiau dalyvius informuoti apie tyrimo eigą bei rezultatus, kai juos jau parengsiu. Jį galima rasti šiuo adresu: https://www.facebook.com/LT.Culture.and.Identity/.

– Gal jau galite pasidalinti tarpiniais tyrimo rezultatais?

– Tiesą pasakius, dar tam yra per anksti, kadangi dar tik renkami duomenys. Bus siekiama rasti sąsajas tarp reiškinių, todėl reikia sulaukti visų duomenų. Procentai atsakusiųjų į tam tikrus klausimus nėra nei įdomūs nei vertingi, nes nelabai ką pasako, nebent apie respondentų demografiją.

Galiu pasakyti, kad jau apie tūkstantis žmonių atsakinėja į anketą, tačiau ne visi užbaigia, dėl jos ilgumo. Galima sugrįžti ir tai padaryti vėliau, patogiu metu. Gaila sugaišto laiko, jeigu anketą užpildyta tik pusiau.

Galiu pasakyti, kad lietuviai iš viso pasaulio dalyvauja. Sulaukta atsakymų iš Vietnamo, Pietų Korėjos, Egipto, Kambodžos, Malaizijos. Daugiausia atsakymų sulaukta iš Belgijos, JAV, Anglijos ir Australijos. Norintys prisijungti prie šio tyrimo gali tai padaryti apsilankę mano tinklapyje: https://mockaitis.com/research-publications/lietuviu-kultura-ir-identitetas/

– Ačiū už pokalbį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Kaip Kremliaus propaganda Ukrainos parlamento pirmininką pavertė A.Hitlerio gerbėju?

Verslas

Vilniaus oro uosto keleivių nuotykiai sekmadieniais: vieni pasiklydo, kitiems sugedo sistema

Aktualu

Vaiko teisių tarnybos vadovė: kauniečių šeimos berniukas buvo mušamas rykštele

Prie Brazausko buvo...

„Ginčas“ dėl D.Sabonio ir J.Valančiūno: kuris bus geresnis naujame NBA sezone?

Gyvenimas

Mes lygūs. Knygų dama Nora Žaliūkė – apie ją užbūrusius skaitinius ir laiškus, siunčiamus nepažįstamajai

Interviu Aktualu

Atviras smurtu prieš sūnų apkaltintos kaunietės interviu: „Mūsų šeima sugriauta“

Sportas

Čempionų lyga: „Juventus“ pergalė ir C.Ronaldo gestas išsišokusiam sirgaliui

Vardai

Po žinios apie M.Kuzminsko skyrybas prabilo E.Andreikaitės draugė: „Santuoka griuvo dėl neištikimybės“

24sek

Manto Kalniečio šou Europos taurėje – prie pergalės prisidėjo dvigubu dubliu

Sportas

Nelaimė Romoje – dešimtys futbolo sirgalių rimtai sužeisti įgriuvus eskalatoriui

Aktualu

Ką INF sutartis reiškia JAV ir Europai bei kodėl D.Trumpas paminėjo Kiniją?

Kultūra

Haruki Murakami: „Kurdamas leidžiuosi į keisčiausias ir paslaptingiausias vietas savyje“

Aktualu

Adatos bananuose ir mėsoje sėja baimę tarp pirkėjų

Gazas

„Tesla Model S“ pavogtas vos per kelias minutes naudojat išmanųjį telefoną ir planšetinį kompiuterį

Sportas

Čempionų lyga: Miuncheno „Bayern“ per 2 minutes nokautavo AEK

Vardai

Santuokos krizė nesugriovė Žilvino Grigaičio ir jo žmonos Elle draugystės: pora vėl pasirodė drauge

Gyvenimas

Traukinio mašinisto kasdienybė – nuo traukinį sustabdančių išmaniųjų apyrankių iki „pokštų“ ant bėgių

24sek

„Žalgirio“ rezervai: Šaro kritikos įtariamieji ir didžioji žaliai baltų problema

Kultūra

Fotografė D.Dagienė: laikas, kaip neapčiuopiamas matmuo, slysta man iš rankų

Naujienos

Aktualu

Kaip Kremliaus propaganda Ukrainos parlamento pirmininką pavertė A.Hitlerio gerbėju?

Verslas

Vilniaus oro uosto keleivių nuotykiai sekmadieniais: vieni pasiklydo, kitiems sugedo sistema

Aktualu

Vaiko teisių tarnybos vadovė: kauniečių šeimos berniukas buvo mušamas rykštele

Prie Brazausko buvo...

„Ginčas“ dėl D.Sabonio ir J.Valančiūno: kuris bus geresnis naujame NBA sezone?

Gyvenimas

Mes lygūs. Knygų dama Nora Žaliūkė – apie ją užbūrusius skaitinius ir laiškus, siunčiamus nepažįstamajai

Interviu Aktualu

Atviras smurtu prieš sūnų apkaltintos kaunietės interviu: „Mūsų šeima sugriauta“

Sportas

Čempionų lyga: „Juventus“ pergalė ir C.Ronaldo gestas išsišokusiam sirgaliui

Vardai

Po žinios apie M.Kuzminsko skyrybas prabilo E.Andreikaitės draugė: „Santuoka griuvo dėl neištikimybės“

24sek

Manto Kalniečio šou Europos taurėje – prie pergalės prisidėjo dvigubu dubliu

Sportas

Nelaimė Romoje – dešimtys futbolo sirgalių rimtai sužeisti įgriuvus eskalatoriui

Aktualu

Ką INF sutartis reiškia JAV ir Europai bei kodėl D.Trumpas paminėjo Kiniją?

Kultūra

Haruki Murakami: „Kurdamas leidžiuosi į keisčiausias ir paslaptingiausias vietas savyje“

Aktualu

Adatos bananuose ir mėsoje sėja baimę tarp pirkėjų

Gazas

„Tesla Model S“ pavogtas vos per kelias minutes naudojat išmanųjį telefoną ir planšetinį kompiuterį

Sportas

Čempionų lyga: Miuncheno „Bayern“ per 2 minutes nokautavo AEK

Vardai

Santuokos krizė nesugriovė Žilvino Grigaičio ir jo žmonos Elle draugystės: pora vėl pasirodė drauge

Gyvenimas

Traukinio mašinisto kasdienybė – nuo traukinį sustabdančių išmaniųjų apyrankių iki „pokštų“ ant bėgių

24sek

„Žalgirio“ rezervai: Šaro kritikos įtariamieji ir didžioji žaliai baltų problema

Kultūra

Fotografė D.Dagienė: laikas, kaip neapčiuopiamas matmuo, slysta man iš rankų

Gera keliauti kartu

BALTIJOS MAISTO IR GĖRIMŲ PARODA „BAF“ 2018

Įkvėpk daugiau gyvenimo

Nacionalinis sveikatos egzaminas 2018

Parašykite atsiliepimą apie 15min