„Tai nėra labai gerai. Pardavimas turtingoje valstybėje būtų vertinamas vienaip, o mūsų šalyje produkcija, kuri yra parduodama, nėra mūsų kilmės. Kalbant apie BVP kūrimą, mūsų augimo potencialas taip nestiprėja, nes uždirbama perparduodant“, – įsitikinęs profesorius.
Pasak jo, tai gerai atsispindi įmonių vadovų skaičius: „Jų šalyje turime apie 51 000. Tačiau reikia nepamiršti, kad daugiausia dominuoja mažos įmonės, kurios sudaro daugiau kaip 90 proc. visų įmonių. Todėl joms galimybės pritraukti dideles investicijas, naudoti naujausias technologijas, vykdyti mokslinę veiklą, kurti technologijas gamybos srityje, pritraukti naujų paslaugų srautą yra ribotos.“ Tad, pasak profesoriaus, reikia labai atsakingai žiūrėti į šį skaičių, galvojant apie Lietuvos ekonomikos plėtrą.
„Mažų įmonių dominavimas yra teigiamas dalykas, nes verslumas ir gebėjimas kurti darbo vietas yra svarbus, tačiau politiškai labai svarbu stiprinti stambių verslo vienetus, rodyti didesnį dėmesį didesnėms investicijoms, ypač į naujas technologijas, darbo vietų steigimą – tai mūsų pagrindinis ateities prioritetas.
Investicijos į gamybą – gerovės garantas
B.Gruževskis įsitikinęs: „Mažų įmonių dominavimas yra teigiamas dalykas, nes verslumas ir gebėjimas kurti darbo vietas yra svarbus, tačiau politiškai labai svarbu stiprinti stambių verslo vienetus, rodyti didesnį dėmesį didesnėms investicijoms, ypač į naujas technologijas, darbo vietų steigimą – tai mūsų pagrindinis ateities prioritetas. Ekspertai dažnai kalba apie pensijų sistemos stabilizavimą, gerovės sistemos išsaugojimą, o viso to pagrindą sudaro gerai apmokamos darbo vietos. Nes jos gali būti tinkamai apmokestinamos, o tada atitinkamai formuojasi ir valstybės biudžetas. Tačiau tam pirmiausiai reikalingos investicijos gamybos ir paslaugų sferoje, nes pardavimas ir mažmeninė prekyba nesudaro galimybės kurti didelę pridėtinę vertę.“
„Visame pasaulyje aptarnavimo sektoriuje yra daugiausia dirbančiųjų, o šie darbai mažiausiai apmokami. Jei jie dominuoja, tai parodo, kad labai sunku kryptingai veikti, jog nuolat didėtų veiklų, kurios leistų atsirasti geriau apmokamoms darbo vietoms. Tai pirmiausia yra aukštesnėmis technologijomis aprūpintos darbo sferos. Ir tai kelia susirūpinimą. Nes, viena vertus, mums būtina nauja užimtumo struktūra. Kita vertus, pagal šią statistiką galėsime geriau orientuotis, kur mes judame. Čia norėtųsi, kad mažėtų pasyvių darbo vietų skaičius, ir didėtų aktyvių, kurios naudoja aukštas technologijas, ir kad augtų darbo užmokestis. Tada matytume perspektyvą ir socialinės gerovės išsaugojimo kryptis“, – sako prof. B. Gruževskis.
Darbdaviui garantiją turi suteikti aukštoji mokykla
Pasak specialisto, čia galima kalbėti apie specialistų parengimą, kuris labai sunkiai suspėja paskui gamybos kaitą: „Aukštosios ir profesinės mokyklos bendradarbiauja su darbdaviais, bando tobulinti studijų programas, baigiamųjų darbų temas sieja su realia rinka. Tačiau iš kitos pusės, kai žmogus baigia studijas, jam yra labai svarbios pajamos. Tačiau siūlomas darbo užmokestis neatitinka jo poreikių. Nors jo kvalifikacija tarsi ir tinka.
Kadangi Lietuvoje aiškiai dominuoja mažos įmonės, sunku kalbėti apie darbuotojų specializaciją, nes dažniausiai vyksta taip, kad kiekvienas darbuotojas turi išmanyti labai daug sričių, o studijos ruošia siauriau. Nes kai ruošiama plačiai, nukenčia specializacija. Tačiau tokia problema yra visame pasaulyje. Mat didėja kompleksinių žinių poreikis, kuris reikalauja ilgesnio studijų laikotarpio“.
„Kertinis akmuo yra apmokėjimas už darbą ir galimybė investuoti į specialisto parengimą konkrečiai darbo vietos specifikai. O aukštosios mokyklos negali to padaryti. Todėl vis kalbama apie mokymąsi visą gyvenimą. Kai kurie užsienio universitetai numato galimybę buvusiam studentui įsidarbinus, toliau nemokamai mokytis pagal pasirinktą studijų programą – kad darbdavys nerizikuotų, o aukštoji mokykla tarsi suteiktų jam garantiją. Taip galėtų būti ir Lietuvoje“, – sako Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius prof. B. Gruževskis.
