Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2019 gruodžio 19d. 16:20

Bagažinėje sudegintos merginos artimieji iš valstybės išsireikalavo nuo 7 000 iki 50 000 eurų

BPC liepa.mp4_snapshot_00.43_[2015.10.20_17.09.58]
BPC įranga nerodė nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefono numerio, be kurio šios įstaigos darbuotojai negalėjo nustatyti tikslios skambinančiosios buvimo vietos.
Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino: Lietuvos valstybės institucijos pažeidė ES direktyvos nuostatas. Per garsiąją Dembavos tragediją prieš šešerius metus pražudytos merginos artimieji siekė 4 mln. eurų kompensacijos – tokios sumos teisėjai nepriteisė, tačiau pažeidimus pripažino ir atlygį už juos numatė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal Panevėžio rajone, Dembavoje, nužudytos merginos artimųjų skundą Lietuvos valstybei dėl neturtinės žalos atlyginimo, nusprendė patenkinti skundą iš dalies ir priteisti pareiškėjams atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų.

2013-09-21 Panevėžio rajone automobilio bagažinėje sudegintos merginos artimieji kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami priteisti jiems iš Lietuvos valstybės įvairaus dydžio patirtą neturtinę žalą bei 4 mln. eurų jiems, kaip nukentėjusiosios įpėdiniams, patirtai neturtinei žalai atlyginti. Pagrobta ir uždaryta automobilio bagažinėje mergina 10 kartų iš savo mobiliojo ryšio telefono skambino Bendrosios pagalbos centro (BPC) telefonu prašydama pagalbos, tačiau jos nesulaukė.

Pareiškėjai prašė teismo pripažinti, kad Lietuvos valstybė, neužtikrinusi faktinės galimybės nustatyti pagalbos telefonu skambinančiojo buvimo vietos, nevykdė įstatyme nustatytos pareigos.

BPC įranga nerodė nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefono numerio, be kurio šios įstaigos darbuotojai negalėjo nustatyti tikslios skambinančiosios buvimo vietos. Pareiškėjai prašė teismo pripažinti, kad Lietuvos valstybė, neužtikrinusi faktinės galimybės nustatyti bendruoju pagalbos telefonu skambinančiojo buvimo vietos, nevykdė įstatyme nustatytos pareigos, t. y. pažeidė Europos Sąjungos direktyvas.

Vilniaus apygardos administraciniam teismui kilus abejonių, ar pagal Europos Sąjungos direktyvą yra privaloma nustatyti skambinančiojo vietą, kai skambinama iš įrenginių be SIM kortelių, buvo nuspręsta kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2019-09-05 priėmė prejudicinį sprendimą šioje byloje, kuriame konstatavo, kad ES direktyvoje nustatyta valstybių narių pareiga užtikrinti galimybę naudotis skambinančiojo vietos nustatymo duomenimis, kai tik ta institucija gauna tokį skambutį, įskaitant atvejus, kai skambinama iš mobiliojo ryšio telefono be SIM kortelės.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgdamas į ESTT prejudicinį sprendimą, konstatavo, kad Bendrasis pagalbos centras, Ryšių reguliavimo tarnyba ir Vidaus reikalų ministerija turėjo pareigą užtikrinti bendrojo Europos skubios pagalbos iškvietimo telefono ryšio numerio 112 tinkamą funkcionavimą siekiant nustatyti skambinančiojo asmens vietą, tačiau tai nebuvo padaryta. Įvertinęs Bendrojo pagalbos centro ir Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamų paslaugų svarbą viešajam saugumui bei Vidaus reikalų ministerijai suteiktą kompetenciją formuoti ir įgyvendinti valstybės politiką šioje srityje, teismas daro išvadą, kad visos šios valstybės institucijos atliko neteisėtus veiksmus, taigi visos jos prisidėjo prie neturtinės žalos pareiškėjams atsiradimo.

Teismo nuomone, visos šios institucijos, netinkamai įgyvendinusios ES direktyvos nuostatas, turi solidariai atsakyti už pareiškėjams padarytą neturtinę žalą.

Teismas nusprendė patenkinti pareiškėjų skundo reikalavimus priteisti jų patirtą neturtinę žalą dėl nukentėjusiosios mirties (nuo 7 000 eurų iki 50 000 eurų), skelbiama Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko padėjėjos ryšiams su visuomene ir žiniasklaida Sigitos Jacinevičienės-Baltaduonės ketvirtadienį paviešintame pranešime.

Pareiškėjų skundo reikalavimą priteisti jiems, kaip žuvusiosios įpėdiniams, iš Lietuvos valstybės atlyginti 4 mln. eurų nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą teismas atmetė, kadangi pareiškėjai neturi reikalavimo teisės dėl nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15MAX

Grožio programa 360°

Atsakingai kuriamas šeimos verslas

Video

05:57
27:11
03:07

Esports namai

Kiekvienas gali

URBAN˙/

Tausokime maistą kartu

Receptas
Parašykite atsiliepimą apie 15min