Visų komisijos narių paskutinė darbo diena – birželio 1-oji.
„Vykdydami galiojantį desovietizacijos įstatymą, privalėtų tą (sudaryti naują komisiją – BNS) padaryti, nes įstatymai Lietuvoje galioja visiems, ir Seimui, ir eiliniam piliečiui, ir neturėtų būti išlygų daroma“, – BNS sakė V. Karčiauskas.
Anot jo, komisijos nesudarymas reikštų teisinę spragą.
„Seimas turėtų laikytis savo pačių priimtų įstatymų. O kokiu keliu bus nueita, (pamatysime – BNS) kas nugalės Lietuvos socialdemokratų partijoje: ar europietiško matymo Lietuvos socialdemokratai, ar komunistai ir stalinistai“, – kalbėjo komisijos pirmininkas.
„Vis tik tikiu, kad socialdemokratai sudarys naują komisiją, nepaliks tuštumos, nes tuštuma reiškia tik viena, kad pagaliau Maskva pasiekė rezultatą – jų karių kapai, kaip išvaduotojų kapai, toliau bus pačiuose miestelių centruose. Čia buvo didžioji priežastis, dėl ko mes buvome priversti atsistatydinti“, – sakė jis.
Vis tik V. Karčiauskas pabrėžė nežinantis tikrųjų planų dėl komisijos ateities, nes tarp jos ir parlamento nevyko jokia komunikacija.
„Mes nesame kažkieno padalinys, mūsų steigėjas ir mūsų sudėtį patvirtino Seimas. Seimas gali ir paleisti. O daugiau jokių kontaktų nebuvo. Seimas tiesiog nekreipė dėmesio į mus“, – teigė V. Karčiauskas.
Pasak jo, susisiekta nebuvo ir artėjant kadencijos pabaigai.
„Nebuvome pamiršti, tai yra sąmoningai pasirinkta pozicija“, – tvirtino komisijos pirmininkas.
BNS rašė, kad Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas šalyje įsigaliojo 2023 metų gegužę. Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.
Kaip ekspertinė institucija buvo įkurta Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinė komisija. Jos narius paskyrė Seimas.
Kai kurios komisijos rekomendacijos sukėlė rezonansą visuomenėje, dalį nurodymų pašalinti tam tikrus pavadinimus savivaldybės atsisako vykdyti. Todėl pernai birželį socialdemokratai registravo projektą panaikinti minėtą komisiją, o sprendimus dėl gatvių, aikščių pervadinimo, sovietinių paminklų ar atminimo lentų nukėlimo perduoti savivaldybėms.
Tokiam siūlymui Seime pritarta po pateikimo ir paprašyta Vyriausybės nuomonės.
Tai įvertinę kaip nepasitikėjimo pareiškimą, visi Desovietizacijos komisijos nariai praėjusį birželį atsistatydino.
„Tačiau tokios procedūros komisijos teisės aktuose nėra numatyta. Šalia atsistatydinimo pareiškimo parašėme raštą ir Seimui, prašydami, kad būtų atliktos tinkamos procedūros ir mes oficialiai būtume atšaukti remiantis mūsų atsistatydinimu. Deja, tokios procedūros neįvyko ir nepaisant to, kad mes neposėdžiavome, formaliai likome Seimo paskirtieji komisijos nariai iki pat kadencijos galo“, – paaiškino V. Karčiauskas.
Komisiją sudarė jos pirmininkas V. Karčiauskas bei aštuoni nariai: istorikė ir paveldosaugininkė Donata Armakauskaitė, istorikas Marius Ėmužis, istorikas Valdemaras Klumbys, paveldosaugininkė Rita Kuncevičienė, istorikas, edukologas Mindaugas Nefas, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato vadovas Ronaldas Račinskas, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos deleguotas Vladas Sungaila ir architektas Marius Pranas Šaliamoras.
V. Karčiausko teigimu, desovietizacijos procesas pastaraisiais metais praktiškai sustojo, o komisijos atsistatydinimo buvo siekiama po to, kai ji pradėjo nagrinėti sovietų karių palaidojimų miestelių centruose klausimus.
Anot jo, komisija laikėsi pozicijos, kad tokie palaidojimai, kaip ideologiniai sovietmečio simboliai, turėtų būti perkelti iš centrinių viešųjų erdvių.
„Dirbdami visuomeniniais pagrindais, vykdydami įstatymo reikalavimus ir Seimo sprendimus, buvome apkaltinti visomis nuodėmėmis, kokiomis tik įmanoma iš pačių aukščiausių, įskaitant ir Lietuvos prezidentą, žmonių. Tai be jokios abejonės, save gerbiantys žmonės atsistatydina“, – pridūrė jis.
Dėl politikavimo Desovietizacijos komisijai priekaištus buvo išsakę prezidentas Gitanas Nausėda, ekspremjeras Gintautas Paluckas, buvęs kultūros ministras Šarūnas Birutis, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Darius Jakavičius, dalis kitų politikų.
