Tai, kad baigtas ikiteisminis tyrimas dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, turto sunaikinimo ar sugadinimo ir kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo, trečiadienį pranešė BNS.
Kiek vėliau, trečiadienį, 11 val., plačiau užbaigtą tyrimą pakomentuos Kauno apygardos prokuratūros vadovas Rimas Bradūnas.
-
Išpuoliai prieš partizanų vado A.Ramanausko-Vanago paminklus: Merkinėje aplietas dažais, Lazdijų rajone įsmeigtas kirvis
-
Merkinės krašto muziejus apie vėl išniekintą paminklą A.Ramanauskui-Vanagui: turime karą, kuris greitai nesibaigs
-
Paminklas partizanų vadui A.Ramanauskui-Vanagui – nuolatinis taikinys: kas toliau?
-
Įtariamieji paminklo Merkinėje išniekinimu apklausiami Lietuvoje ir Latvijoje
Suimti trys žmonės
Paminklas raudonais dažais aplietas 2024 metų sausio mėnesį – tąkart vaizdo kameromis užfiksuotas ir tai padaręs žmogus.
Tačiau tai nebuvo vienintelis kartas – 2023 metų gegužę legendinio partizano paminklas buvo aplietas baltais dažais.
15min šaltinių teisėsaugoje žiniomis, ikiteisminio tyrimo metu buvo suimti trys žmonės, kurie yra ne Lietuvos piliečiai – turi Estijos, Rusijos pilietybes.
Visi jie teismo laukia Lietuvoje. Prokuratūra pernai skelbė apie Estijoje ir Latvijoje sulaikytus du asmenis.
Legendinis partizanų vadas
A.Ramanauskas-Vanagas buvo mokytojas, sovietams okupavus Lietuvą, 1945 metais įsijungęs į partizaninę kovą už Lietuvos nepriklausomybę ir tapęs vienu iškiliausių partizanų vadų.
1948 metais jis buvo paskirtas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu, po metų tapo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio pavaduotoju, 1950 metų pradžioje – Sąjūdžio Gynybos pajėgų vadu.
1952–1953 metais A.Ramanauskas-Vanagas pasitraukė iš aktyvios ginkluotos kovos ir su šeima slapstėsi iki 1956 metų, kai buvo sulaikytas, o 1957 metais po žiaurių kankinimų Vilniuje sušaudytas.
