Vartotojų pasitikėjimo rodiklio didėjimą lėmė optimistiškesnis nedarbo lygio pokyčių ir šiek tiek geresnis šalies ekonominių perspektyvų vertinimas. Tačiau, palyginti su praėjusiu mėnesiu, sumažėjo gyventojų, besitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn., praneša Statistikos departamentas.
Balandžio mėn. 4 procentai gyventojų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 61 – kad pablogėjo, o 35 procentai gyventojų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (kovo mėn. – atitinkamai 5, 55 ir 39 proc.). Vertindami savo šeimos finansinės padėties tikėtinus pokyčius per artimiausius 12 mėn., 7 procentai gyventojų nurodė, kad tikisi pagerėjimo,
50 – pablogėjimo (kovo mėn. – atitinkamai 7 ir 51 proc.). 39 procentai gyventojų mano, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį 2 procentai gyventojų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 89 procentai – kad pablogėjo, o 8 procentai atsakė, kad padėtis per praėjusius 12 mėn. nepasikeitė (kovo mėn. – atitinkamai 4, 84, 12 proc.). Balandžio mėn. 9 procentai gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. truputį pagerės, 69 procentai prognozavo pablogėjimą, 19 procentų teigė, kad padėtis išliks tokia pati (kovo mėn. – atitinkamai 7, 71 ir 19 proc.).
Balandžio mėn. 93 procentai gyventojų prognozavo bedarbių skaičiaus augimą per artimiausius
12 mėn. (kovo mėn. – 96 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime balandžio mėn. skyrėsi: mieste jis buvo minus 48, kaime – minus 54. Palyginti su kovo mėn., mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 3 procentiniais punktais, kaime – tiek pat procentinių punktų sumažėjo. Miesto gyventojai optimistiškiau vertino nedarbo lygio pokyčius bei šalies ekonominės padėties perspektyvas. Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimui kaime didelę įtaką turėjo pesimistiškesnis savo galimybių sutaupyti ir šalies ekonominės padėties vertinimas.
Per metus vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 40 procentinių punktų. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie tikėtiną bedarbių skaičiaus augimą. Per metus gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus didėjimą, dalis išaugo nuo 16 iki 93 procentų, iš jų prognozuojančių didelį bedarbių skaičiaus augimą – nuo 2 iki 64 procentų. Didelę įtaką vartotojų pasitikėjimo rodiklio pasikeitimui turėjo ir daug pesimistiškesnės nei prieš metus šalies ekonominės padėties prognozės. Gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. pablogės, dalis padidėjo nuo 39 iki 69 procentų. Prieš metus 22 proc. šalies gyventojų tikėjosi savo namų ūkio finansinės padėties pagerėjimo, 2009 m. balandžio mėnesį tokių liko 7 proc. Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai blogiau vertino galimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn.
