Balsas iš Rusijos kalėjimo: Lietuvoje prieglobsčio siekęs rusas atskleidė skandalingas detales

Kodėl grąžino į Rusiją?

Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas naujienų portalui lrytas.lt tuo metu teigė, kad I.Odincovas prašė politinio prieglobsčio, nes esą yra persekiojamas Rusijoje dėl savo veiksmų socialiniuose tinkluose.

Vis dėlto, pasieniečiai rusui davė sausų rūbų ir pasiuntė jį atgal į Kaliningradą, o ministras tvirtino, kad ruso situaciją įvertino atsakingos institucijos, įskaitant Valstybės saugumo departamentą (VSD).

„Kuomet buvo tikrai neaiškiai išreikštas noras dėl prieglobsčio, jam buvo paaiškintos visos procedūros, kurios turi būti atliktos, ir kaip turi būti suformuotas jo prašymas dėl prieglobsčio. Pats Rusijos pilietis atsisakė pildyti prašymą dėl prieglobsčio“, – anksčiau žurnalistams sakė M.Katelynas.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) tuomet teigė, kad duomenų apie vyrui kilusias grėsmes ar ypatingą statusą ir galimą priėmimą į Europos Sąjungą nebuvo, į pažeidžiamų asmenų kategoriją jis neįtrauktas, dėl to buvo priimtas sprendimas šito asmens neįleisti.

Spalio pradžioje Rusijos karui Ukrainoje priešinęsis I.Odincovas už „viešus raginimus vykdyti teroristinę veiklą“ buvo nuteistas ir pasiųstas už grotų 6 metams griežtojo režimo kolonijoje.

Kaip perplaukė Nemuną?

Šią savaitę Lietuvoje gyvenanti buvusi „Mediazona“ žurnalistė Alena Dergacheva paskelbė jai rašyto I.Odincovo laiško fragmentus. Juose – informacija, susijusi su Lietuvos tarnybų veiksmais.

VSAT nuotr./Nemunas. Kitame krante - Rusija

„Pažiūrėkime, ką rašo pats Odincovas, kuris šiuo metu laikomas Kaliningrado kalėjime“, – feisbuke rašė šiuo metu nepriklausoma žurnalistė.

Ji I.Odincovo laiško fragmentais pasidalino ir su 15min. Lietuvoje prieglobsčio prašęs rusas laiške iš tiesų atskleidė svarbias detales.

I.Odincovas rašė nusprendęs į Lietuvą bėgti spontaniškai, bandydamas išvengti artėjančio teismo.

Rugsėjo 17 dieną jis ketino vykti į Kaliningradą, į teismo posėdį, kuris buvo numatytas 14 valandą: „Anksti ryte nuvažiavau į biurą. Iš biuro nuėjau prie autobusų stotelės ir čia mane apėmė keista mintis: apsisukau ir nuėjau atgal. Eidamas ėmiau mąstyti, kaip ir ką daryti.“

Jo vasarnamis buvo netoli Nemuno, kieme gulėjo numesti plaukmenys, kuriuos vyras pirko, kai anksčiau jam buvo kilusi mintis bėgti.

„Nusileidau takeliu žemyn nuo kranto, pasiėmęs plaukmenis. Apačioje, kaip kvailys, šliaužiau keturpėsčias, kad niekas manęs nepamatytų. Prislinkau prie paplūdimio, į kurį visada eidavome maudytis, o ten ant šono guli vandens motociklas, meškerės, žvejys stovi į mane nugara. Iš pykčio nusispjoviau, apėjau krūmus, nusirengiau, viską sudėjau į kuprinę. Sutrumpinau kuprinės dirželį, kad ji netabaluotų, užsidėjau plaukmenis ir šokau į vandenį.

Aš iš visų jėgų mosavau plaukmenimis, krantas tolo, visur buvo tylu, tik Timiriazevo gatvėje sunkiai burzgė iš miesto išvažiuojančio sunkvežimio dyzelinis variklis. O man dėl tos tylos buvo dar neramiau. Be to, ėmė kilti bangos. Už pusšimčio metrų iki kranto kojos nustojo klausyti, bet aš vis tiek mojavau plaukmenimis ir jau nebeturėjau jėgų padėti rankomis. Kai pasiekiau smėlį iškart už užtvindytos nerijos, supratau, kad eiti nebegaliu. Pašliaužiau pora metrų, pasislėpiau krūmuose ir supratau, kad ir šliaužti negaliu – mane pykina, bet nėra ką vemti, ir kvėpuoti sunku. Taip ir gulėjau prie vandens ketvirtį valandos, kol pagaliau sugebėjau išsitraukti telefoną ir paskambinti žmonai, kad esu ne autobusų stotyje, o Lietuvoje. Surinkau plaukmenis ir nušliaužiau dar šešis metrus, bet man pasidarė dar blogiau. (...) O tada tiesiog ilgai gulėjau, bandydamas nuslopinti pykinimą ir atsikvėpti“, – pasakojo vyras.

Laiške – skandalingos detalės

„Neturiu jokių blogų emocijų dėl Lietuvos tarnybų veiksmų. Mano manymu, bet kokia nepriklausoma valstybė, ar tai būtų Lietuva, ar Kinija, turi teisę nustatyti savas migracijos taisykles“, – rašė I.Odincovas.

Jis sakė pykstantis ant savęs, kadangi rizikavo plaukdamas per Nemuną ir esą vos nemirė. Be to, net nepasidomėjo, kokia yra Lietuvos migracijos politika.

„Basomis ir vien su glaudėmis nuėjęs 4-5 km susidūriau su pasieniečių automobiliu, atvažiuojančiu nuo Rambyno. Jiems pasakiau, kad prašau politinio prieglobsčio. Pasakiau, kad kirtau sieną, nes Rusijoje man gresia bausmė dėl kvietimo teroristiniams veiksmams arba propagandos, paskleistos masinėse informacijos priemonėse arba internete. Buvau nuvežtas į pasienio punktą, kur gavau porą antklodžių ir marškinėlius, o vėliau – džinsus ir batus“, – pasakojo I.Odincovas.

„Mane apklausė – matyt, dėl standartinės procedūros, – jie ilgą laiką negalėjo nustatyti, kada kirtau sieną, ir visiškai neatsakinėjo į mano klausimus. Tada, apie 18 val., jie mane nuvežė į Panemunę ir perdavė Rusijos pasieniečiams pasakydami, kad Lietuva man neiškėlė baudžiamosios bylos. Per visą laiką, kol buvau pasienio punkte, man nebuvo suteikta galimybė pateikti raštiško prašymo“, – pridūrė jis.

Alena Dergacheva/ Facebook nuotr./Igoris Odincovas

Žurnalistė A.Dergacheva kelia klausimus, kodėl Lietuvos pasieniečiai neatsakė į I.Odincovo klausimus ir kodėl neleido pateikti rašytinio prašymo. Jos teigimu, tokiu būdu buvo pažeistos tarptautinės teisės normos.

„Pasieniečiai įsitikino“

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis 15min nurodė detales, kas vyko po I.Odincovo sulaikymo.

„Kai šis Rusijos pilietis buvo sulaikytas, buvo atliekamas jo individualus vertinimas, vyko užsieniečio apklausa. Jos metu būta požymių, kad jis galimai gali pageidauti kreiptis tarptautinės apsaugos, kitaip tariant – prieglobsčio. Sienos pažeidėją apklausiantiems pasieniečiams kilo abejonių, ar tokį jo aiškiai ir suprantamai neišreikštą pareiškimą galima laikyti tarptautinės apsaugos prašymu. Dėl to VSAT pareigūnai jam pateikė išsamią informaciją apie tarptautinės apsaugos procedūrą Lietuvoje“, – teigė G.Mišutis.

„Pasieniečiai įsitikino, kad Rusijos pilietis tokią informaciją suprato. Tuomet užsienietis, išklausęs visą pateiktą informaciją ir, matyt, įvertinęs visas aplinkybes bei savo padėtį, neišreiškė noro prašytis tarptautinės apsaugos Lietuvoje. Kitaip tariant, nebuvo teisinio pagrindo priimti ir užregistruoti užsieniečio prieglobsčio prašymą“, – pridūrė jis.

Pasak VSAT atstovo, „pabrėžtina, kad užsienietis nė vienu momentu nuo sulaikymo iki jo grąžinimo į Rusiją grėsmių savo gyvybei ar laisvei kilmės šalyje nenurodė“.

„Taip pat buvo detaliai išanalizuoti visi Rusijos piliečio, kurio pasakojimas nebuvo nuoseklus, teikti duomenys, taip pat surinkta ir išanalizuota kita svarbi su šiuo įvykiu susijusi informacija. Ypač atidžiai ir atsakingai įvertinta ta informacija, kuri susijusi su šio asmens keliama grėsme jam patekus į ES. Siekiant kuo objektyvesnio ir išsamesnio vertinimo, buvo pasitelkti ir kitų žvalgybos tarnybų pajėgumai. Tokie įvairiapusiai ir išsamia visų duomenų analize pagrįsti veiksmai leido objektyviai išanalizuoti šį atvejį, neteisėtai į ES bandančio patekti Rusijos piliečio situaciją ir jo asmenybę, taip pat su tuo susijusias grėsmes bei visas kitas tiriant šį įvykį paaiškėjusias svarbias aplinkybes. Sprendimas dėl užsieniečio buvo priimtas dabartinės saugumo situacijos kontekste ir siekiant valdyti kylančias rizikas, atskleistas vertinimo metu ir susijusias su šiuo Rusijos piliečiu. Jokių nusiskundimų dėl sveikatos užsienietis neturėjo. Tad atlikus individualų šio Rusijos piliečio vertinimą nebuvo nustatyta nė viena aplinkybė, dėl kurios jis negalėtų būti grąžintas atgal į Rusiją. Buvo priimtas sprendimas užsieniečio neįleisti į Lietuvą“, – pasakojo G.Mišutis.

Įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties nurodyta, kad prašymas suteikti prieglobstį gali būti išreikštas „bet kokia forma“, o po tokio prašymo pateikimo per 48 valandas Migracijos departamentas priima sprendimą dėl užsieniečio įleidimo į Lietuvą.