LDK siena driekėsi Balstogės Skorupska gatve, tvirtina istorikai. Dar prieš metus, kaip rašo bialystok.wyborcza.pl, kaip tik dėl šios priežasties vietos visuomenės veikėjas Radoslawas Pusko Balstogės prezidentui Tadeuszui Truskolaskiui pasiūlė LDK vardą jų mieste įamžinti.
R.Pusko teigimu, LDK yra verta įamžinimo miesto erdvėse, nes „vienijo ir iki šios dienos vienija žmones“ bei „yra mūsų bendras paveldas“. Jis taip pat pabrėžė, kad Balstogėje yra daug gatvių pavadinimų, susijusių su Baltarusija, Lietuva, taip pat ir Ukraina, tad – ir su LDK istorija. „Reikia priminti, kad Palenkė (o kartu, žinoma, ir Balstogė) iki Liublino unijos laikų priklausė LDK“, – argumentus dėstė R.Pusko.
Visuomenininkas taip pat kalbėjo, kad LDK istorija ir paveldas gyvi iki šiol ir tai vienija žmones: „Geriausias pavyzdys yra mūsų miesto (o ir visos Palenkės) daugiakultūriškumas, kur vienos šalia kitų draugiškai sugyvena įvairios bendruomenės: lenkai, baltarusiai, katalikai, stačiatikiai ir kiti – taip, kaip buvo LDK laikais. LDK paveldą pripažįsta ir žydai bei totoriai, o už Lenkijos sienų – LDK teritorijoje esančios Lietuva ir Baltarusija.“
Reikia priminti, kad Palenkė (o kartu, žinoma, ir Balstogė) iki Liublino unijos laikų priklausė LDK, – sakė R.Pusko.
Visa tai ir yra argumentai, kodėl Balstogėje reikėtų tinkamai įamžinti LDK. Miesto vadovai atsakė, kad sprendimo teks palaukti, tačiau prezidentas T.Truskolaskis tam esą nesipriešins.
Paskutiniame Balstogės tarybos posėdyje R.Pusko kreipėsi į politikus su šiuo pasiūlymu, kalbėjo apie tai, kad kitąmet bus minimos 450-osios Lublino unijos metinės, tad LDK įamžinimas viešojoje Balstogės erdvėje labai tiktų, rašo bialystok.wyborcza.pl.
Tačiau tokia idėja priimtina toli gražu ne visiems. Partijai „Teisė ir teisingumas“ (PiS) priklausantis Pawelas Myszkowskis pasisakė, kad idėja įamžinti LDK tapo dabarties politikos įkaite. „Vertinu lenkų ir lietuvių unijos įdirbį ir dėl tokio pavadinimo neabejočiau. Tačiau svarstau, ar tai yra geras laikas, kad tokį pavadinimą – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – suteiktume viešai erdvei, matydami, kaip Lietuvoje elgiamasi su lenkų tautine mažuma“, – kalbėjo politikas.
Jis paminėjo siekius sunaikinti J.Lelevelio mokyklą Vilniaus Antakalnyje, nes esą taip galima vertinti „bandymus ją perkelti kažkur į pakraštį iš šio istorinio rajono“, nors ši mokykla išsikraustė į greta esančius Žirmūnus. Taip pat – žemės grąžinimą, kuris Vilniuje stringa, be to, sakė galįs pateikti dar bent kelis pavyzdžius. „Todėl nenorėčiau čia kelti tokių ginčų“, – pareiškė P.Myszkowskis, patikinęs, kad lauks raštiško šios idėjos pagrindimo.
