„Po Baltarusijos prezidento siūlymo statyti atominę elektrinę kartu gali vėl kilti klausimų Lietuvos partneriams latviams, estams, lenkams dėl Visagino atominės elektrinės projekto. Tokie pareiškimai blaško dėmesį ir tikrai neprideda aiškumo“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
Taip jis komentavo Lietuvos ir Baltarusijos prezidentų susitikime nuskambėjusį pareiškimą, kuriuo A.Lukašenka pasiūlė „nustatyti elektrinės kainą ir statyti ją kartu“. Šiuo metu abi valstybės puoselėja planus pastatyti atomines elektrines savo valstybių teritorijose.
Siūlymą kartu statyti atominę elektrinę A.Lukašenka išsakė ir interviu laikraščiui „Litovskij kurjer“. D.Grybauskaitė bendroje spaudos konferencijoje tokio kolegos pareiškimo nekomentavo.
R.Vilpišausko nuomone, Lietuva šioje situacijoje turėtų nesiblaškydama toliau įgyvendinti energetinį saugumą didinančius ir priklausomybę nuo Rusijos mažinančius projektus, visų pirma tiesti jungtis, kurių neturėdama yra energetinė sala Europos Sąjungoje.
R.Vilpišausko nuomone, trečiadienio vizitu D.Grybauskaitė nori pasiųsti signalą Rusijai, tačiau per anksti prognozuoti, koks bus rezultatas.„Lietuvos interesas yra kuo sparčiau įgyvendinti jau pradėtus projektus, o ne imtis svarstyti naujus, kurių perspektyva labai miglota“, – sakė R.Vilpišauskas.
TSPMI vadovo nuomone, dar per anksti yra vertinti galimą D.Grybauskaitės vizito poveikį gruodį vyksiantiems Baltarusijos prezidento rinkimams, nors dėl nedemokratinio valdymo kritikuojamas Baltarusijos prezidentas ir žadėjo, kad rinkimuose galės dalyvauti visi to norintys kandidatai.
„Ar tai turės įtakos prezidento rinkimams, kalbėti yra per anksti. Vienas dalykas yra formaliai sudaryti galimybę, kitas, ar jie vyks tikrai pagal įprastas demokratijos taisykles“, – sakė R.Vilpišauskas.
Vizito metu D.Grybauskaitė teigė, kad nuo kitų metų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) pirmininkausianti Lietuva tikisi, kad rinkimai bus laisvi ir demokratiški.
D.Grybauskaitės viešnagė Baltarusijoje įvyko tuo metu, kai Vakaruose anksčiau paskutiniu Europos diktatoriumi vadintas A.Lukašenka ėmė pyktis su tradicine sąjungininke Maskva, kurią su Minsku sieja glaudūs ekonominiai ir kariniai ryšiai.
R.Vilpišausko nuomone, trečiadienio vizitu D.Grybauskaitė nori pasiųsti signalą Rusijai, tačiau per anksti prognozuoti, koks bus rezultatas.
„Atrodo, kad prezidentė šioje situacijoje nori veikti aktyviau ir siųsti signalus Rusijai. Kokie gali būti rezultatai Lietuvos ir Rusijos santykiuose, pasakyti sudėtinga. Tarp Baltarusijos ir Rusijos situacija įtempta, ir Lietuvos aktyvus dalyvavimas gali būti įvairiai interpretuojamas“, – teigė ekspertas.
Bendroje spaudos konferencijoje su D.Grybauskaite A.Lukašenka tvirtino, kad jo šalis neįsitraukia į informacinį konfliktą su Rusija. Jis taip pat pareiškė, kad nei Lietuvos, nei Baltarusijos vadovai nėra tie, kuriems „iš kaimynų pusės galima kaip nors diktuoti“.
R.Vilpišausko teigimu, labiausiai apčiuopiamas Lietuvos prezidentės vizito rezultatas yra pasirašyta sutartis dėl supaprastinto sienos kirtimo pasienio gyventojams. Anot jo, nors yra nuogąstaujančių dėl galimo kontrabandos išaugimo, aktyvesnis judėjimas pasienyje gali duoti ir teigiamą ekonominę naudą.
