Pilkųjų Baltijos ruonių patelės vaikus veda vasario pabaigoje – kovo pradžioje ant ledo lyčių. Jaunikliai per tris savaites, maitindamiesi motinos pienu, patrigubėja ir, užaugę beveik iki 50 kilogramų, atsiskiria nuo patelių, mokydamiesi prasimaitinti patys.
Tai toks šiųmetinukas ir atklydo į Lietuvos pakrantę iš Rygos, Suomių ar Botnijos įlankų, kur gyvena didžiausios pilkųjų Baltijos ruonių kolonijos. Pilkieji Baltijos ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų, tačiau į Lietuvos pakrantes užklysta atsitiktinai.
Laimė, šis muziejaus darbuotojų pastebėtas ruoniukas yra sveikas ir guvus. Tačiau kiekvienais metais Lietuvos pakrantėje randama nusilpusių, žvejų tinklų ar laukinių gyvūnų sužalotų gyvūnėlių. Jie dažniausiai gydomi Jūrų muziejuje. Vieno laukinio ruonio reabilitacija muziejui kainuoja apie 4 tūkstančius litų. Pernai pirmą kartą Aplinkos ministerija tam skyrė lėšų – 10 tūkstančių litų. Tačiau gyvūnai gydominepritaikytose patalpose – muziejaus administracijos pastate, viename iš kabinetų, kuriame specialiai įrengtos dvi vonios.
Pernai taip buvo išslaugyti du ruoniukai: Melnius ir Melnė, kurie, pagiję ir sustiprėję, buvo paleisti atgal į Baltiją. Iš viso muziejuje yra išgydyti devyni ruoniukai, septyni iš jų paleisti į jūrą, vienas iškeliavo į Vokietiją, ruonių reabilitacijos stotį, dar vienas – padovanotas zoologijos sodui Lenkijoje.
Pasak Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjo Arūno Grušo, specialistai ne tik gydo ruonius, bet ir pildo mokslinę jų apskaitą Baltijos jūroje.
„Jei pastebėjote ruonių, – sakė Arūnas Grušas, – labai prašome pranešti apie tai muziejui. Mus domina, kur matėte gyvūną, kokio jis dydžio ir ką veikė. Net telefonu padarytos nuotraukos suteiktų vertingos informacijos apie gyvūną. Rašykite man a.grusas@muziejus.lt arba skambinkite muziejaus telefonu 8 698 37299.“
Biologas sako, kad jeigu ruoniukas visiškai nereaguoja į priėjusius žmones, vadinasi, yra nusilpęs. Tokiu atveju patariama nevaryti ruonio atgal į vandenį, nešerti, neliesti, apsaugoti nuo šunų ir per daug smalsių žmonių ir nedelsiant informuoti visą parą dirbančią bendrovę „Aumura“. Taip pat derėtų paskambinti ir Lietuvos jūrų muziejų darbo valandomis. Ruoniukui būtų saugiau, jeigu jūs sulauktumėte, kol atvyks šių organizacijų specialistai. Radus kritusį ruonį derėtų informuoti Jūrų muziejų ir „Aumurą“.
