Baltijoje paskandinti cheminiai ginklai kelia grėsmę

Lietuvai ypač svarbu išspręsti Baltijos jūros išvalymo nuo paskandintų cheminių ginklų klausimą, nes šios toksinės medžiagos kelia grėsmę visai tarptautinei bendruomenei.

Baltijos jūra / Andriaus Ufarto/BFL nuotr.

Tai laikinai užsienio reikalų ministro pareigas einantis Vygaudas Ušackas pirmadienį pareiškė Hagoje susitikęs su Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos generaliniu direktoriumi Rogelio Pfirteriu.

"Mes pažymime, kad jūrose paskandinti cheminiai ginklai kelia grėsmę visai tarptautinei bendruomenei, todėl šis klausimas nuolatos turi būti keliamas tarptautinėse organizacijose ir forumuose", - pranešime spaudai cituojamas V.Ušackas.

Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat išreiškė Lietuvos paramą Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos veiklai siekiant, kad cheminio ginklo turinčios valstybės nedelsdamos sunaikintų šio masinio naikinimo ginklo likučius.

Cheminio ginklo uždraudimo organizacija įkurta 1997 metais, įsigaliojus Cheminio ginklo uždraudimo konvencijai. Šiuo metu organizacijos narėmis yra 185 valstybės.

Lietuva Cheminio ginklo uždraudimo konvenciją ratifikavo ir prie šios organizacijos prisijungė 1998 metais. Šiuo metu Lietuva siekia pirmininkauti 2009 metų gruodžio mėnesį vyksiančiai Konvencijos šalių narių metinei konferencijai.

Baltijos jūros apsaugos Helsinkio komisijos specialios darbo grupės nuskandintų cheminių ginklų klausimais (HELCOM CHEMU) duomenimis, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui sąjungininkų kariuomenės paėmė kaip trofėjus ir sunaikino maždaug 300 tūkst. tonų Vokietijos cheminių ginklų.

Apie 35 tūkst. tonų cheminių ginklų buvo nuskandinta maždaug 100 metrų gylyje Bornholmo įduboje, o 2 tūkst. tonų 70-105 metrų gylyje pietinėje Gotlando įdubos dalyje netoli Latvijos Liepojos uosto. Be to, 200 tūkst. tonų cheminių ginklų nuskandinta Skagerake netoli Švedijos Mosešaro švyturio ir Norvegijos Arendalo uosto.

JAV ir Didžioji Britanija, kartu su buvusia Sovietų Sąjunga laidojusios cheminį ginklą, šią operaciją įslaptino.

2003 metų Jūrinių tyrimų centro duomenimis, Lietuvos ekonominėje zonoje palaidotas cheminis ginklas yra ant Klaipėdos-Ventspilio plynaukštės šlaito. Šioje vietoje jūros gylis svyruoja nuo 84 iki 126 metrų, giliausioje šiaurinėje ir šiaurės vakarinėje rajono dalyje dugno paviršių dengia dumblo nuogulos, kurių storis svyruoja nuo 20 iki 50 centimetrų. Centrinėje ir pietinėje dalyje - smėlio nuosėdų storis neviršija 10, o pietrytinėje dalyje - 1 centimetro.