Kaip sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas Kęstutis Sadauskas, paruoštame plane yra numatyta 15 prioritetinių sričių bei įvardyta 80 svarbiausių projektų su aiškiais tikslais. Lietuva kuruos vidaus ir išorės transporto sritį.
Strategija apims visas 8 ES nares, esančias šalia Baltijos jūros: Lietuvą, Latviją, Estiją, Daniją, Švediją, Suomiją, Vokietiją ir Lenkiją. Taip pat strategija gali apimti 3 valstybių, kurios nepriklauso ES, interesus: Rusijos, Norvegijos ir Baltarusijos. Anot K.Sadausko, strategija su šiomis valstybėmis buvo derinama ir pradinis pritarimas buvo gautas.
Išlaidų nepareikalaus
„Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimui nei papildomų institucijų, nei išteklių nenumatoma skirti. Iš esmės tai bus esamų išteklių koordinavimas, derinimas, siekiant sinergijos ir didžiausios naudos, – sakė K.Sadauskas. – Šiame regione ES jau vykdo regioninio vystymosi programas ir teikia įvairių bendradarbiavimo galimybių. Todėl nuspręsta suformuoti nuoseklią, daug aspektų siejančią strategiją makroregiono lygmeniu.“
Baltijos jūros regione įvairiems projektams finansuoti kasmet išleidžiama, grubiai skaičiuojant, per 53 mlrd. eurų (183 mlrd. Lt). EK atstovybės Lietuvoje vadovas vylėsi, kad paruoštą strategiją Europos Vadovų Taryba patvirtins spalio mėnesį. „Tikslas yra ne skirti daugiau lėšų, o geriau panaudoti, suderinti esamus išteklius“, – naujienų portalui 15min.lt sakė K.Sadauskas.
Pavyzdžiui, vieni svarbiausių strategijoje numatomų projektų yra fosfatų šalinimas iš valymo priemonių, energetikos tinklų jungtys, inovacijų ir tyrimų fondo kūrimas, aplinkos technologijų rėmimas, transporto infrastruktūros gerinimas ir kt. „Tačiau būtinas sutarimas su kitomis šalimis. Pavyzdžiui, jei ES narės sutaria naftą gabenti tik tanklaiviais dvigubu dugnu, tačiau, tarkim, Rusija tam nepritaria ir toliau plaukioja ne tokiais saugiais tanklaiviais, tai sinergija išnyksta. Visose srityse būtinas sutarimas“, – aiškino K.Sadauskas.
Kaip dar vieną pavyzdį jis paminėjo nusikalstamumą. „Tarkim, cigarečių kontrabandos viena pagrindinių priežasčių yra akcizai. Jie kur kas žemesni ne ES narėse. Suderinus ar bent priartinus akcizų kainą, ši problema bent iš dalies būtų išspręsta“, – teigė K.Sadauskas.
„Nord Stream“ – dalis projekto
Prieštaringų vertinimų, ypač Baltijos šalyse, sulaukęs dujotiekio iš Rusijos į Vokietiją Baltijos jūros dugnu projektas „Nord Stream“, pasak K.Sadausko, bus dalis šios strategijos. Svarbiausia, anot jo, įsitikinti jo maksimaliu saugumu. „Tai irgi yra problema – Vokietijai reikia dujų iš Rusijos. Šiam projektui yra taikomi griežčiausi saugumo reikalavimai. Įsitikinus projekto saugumu, jis bus įtrauktas į bendrą veiksmų planą“, – aiškino K.Sadauskas.
