Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugpjūčio 23d. 11:00

Baltijos kelias užsienio žiniasklaidoje: kalbos apie orumą ir reporterių netikėjimas laisve

Baltijos kelias
Baltijos kelias

„Baltijos šalys susijungė protestuodamos, kad „mūsų vaikai galėtų būtų laisvi“, – skelbė 1989-ųjų rugpjūčio 24-osios vieno populiariausių JAV laikraščių „The Washington Post“ straipsnio antraštė. Tuo metu korespondentu Maskvoje dirbęs straipsnio autorius Michaelas Dobbsas 15min teigė, kad Baltijos šalys SSRS visada buvo išimtis, vis dėlto, jis iki pat 1990-ųjų netikėjo, jog jos atgaus nepriklausomybę.

„The Washington Post“ – ne vienintelis laikraštis, nušvietęs Baltijos kelio įvykius.

Pasak „The Boston Globe“, Baltijos kelias buvo jautrus ir neįmanomas dar prieš vienerius metus. „The Independent“ žurnalistas Rupertas Cornwellas rašė, kad kelyje stovėjo ir seni, ir jauni, beveik visi laikė po gedulo žvakutę, aprištą juodu kaspinu.

„Viso to orumas buvo stebinantis“, – dieną po Baltijos kelio rašė R.Cornwellas.

Rugpjūčio 24-ąją Baltijos kelio įvykiams buvo skirta vieta pirmajame populiaraus amerikiečių laikraščio „The New York Times“ puslapyje.

Ekrano kopija/„The New York Times“ apie Baltijos kelią 1989 metais
Ekrano kopija/„The New York Times“ apie Baltijos kelią 1989 metais

„The Los Angeles Times“ rašė, kad „šimtai tūkstančių žmonių, kai kurie giedodami uždraustus nacionalinius himnus, o kiti laikydami žvakes, aprištas juodais kaspinais, susikibo už rankų Baltijos respublikose“.

Laikraščio žurnalistė Masha Hamilton pavadino įvykius „istorine demonstracija“, kurioje buvo reikalaujama didesnės nepriklausomybės nuo Maskvos.

Netoli Vilniaus buvęs tuometinis britų laikraščio „The Guardian“ žurnalistas Johnatanas Steelas Latvijos visuomeniniam transliuotojui teigė, kad Baltijos kelias buvo itin gerai suorganizuotas, nuotaika – „dramatiška“, o žmonės – energingi ir apimti jaudulio.

„The Guardian“ /„The Guardian“ straipsnis apie Baltijos kelią
„The Guardian“ /„The Guardian“ straipsnis apie Baltijos kelią

„Tai buvo nebyli visuomenė, kurioje žmonės negalėjo viešai kalbėti apie nepriklausomybę, autonomiją ar suverenumą, tačiau staiga žmonės ėmė atgauti balsą, ir tas bendras balsas yra kur kas įspūdingesnis nei vieno žmogaus balsas“, – teigė J.Steelas.

„Tai buvo labai aiški idėja, nes, akivaizdu, ji vizualiai labai tiko televizijai, tai buvo dramatiškas būdas paviešinti savo tikslą. Jei tai būtų buvę milijonas parašų, ar trys milijonai parašų, tai nebūtų tas pats. Peticija – tik popieriaus lapas“, – mano buvęs „The Guardian“ žurnalistas.

Amerikiečius domino įvykiai SSRS

Pasak M.Dobbso, devintojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimtojo dešimtmečio pradžioje amerikiečiai neliko abejingi įvykiams po Geležine uždanga.

„Tai būdavo didžiausios naujienos. Amerikiečiai domėjosi ne tik tuo, kas vyko Rusijoje, bet ir Baltijos šalyse“, – 15min sakė žurnalistas.

„The Washington Post“ korespondentu Maskvoje dirbęs M.Dobbsas dažnai keliaudavo į Baltijos valstybes. Tiesa, labiau nei Baltijos kelias jam į atmintį įsirėžė 1991-ųjų sausio 13-osios įvykiai.

„Tą naktį, kai buvo puolamas televizijos bokštas, stovėjau šalia jo. Per kariškių garsiakalbius išgirdęs, esą Lietuvos vyriausybė – neteisėta, o valdžią perėmė specialus komitetas, nuvykau į parlamentą. Tą naktį ten praleidau 2–3 valandas, tikėjausi puolimo, bet jis neįvyko.

Tai buvo labai svarbi akimirka. Vėliau sužinojome, kad Maskvoje tuo metu buvo nesutariama, ar Lietuvoje tęsti perversmą. Tai buvo Maskvoje 1991 metų rugpjūtį įvykdyto perversmo repeticija“, – teigė rašytojas ir žurnalistas.

M.Dobsso manymu, Baltijos kelias nebuvo pats svarbiausias įvykis šalių kovoje dėl nepriklausomybės.

„Manau, kad svarbiau buvo tai, kas kiekvienoje valstybėje vyko atskirai. Tiesą sakant, 1989 metais Estija buvo Lietuvos priešakyje – joje vyko įdomesni dalykai. Vis dėlto, Lietuva 1991 metais tapo lydere“, – 15min sakė M.Dobbsas.

Okupacijos metais Baltijos šalių klausimus nušviesdavusio žurnalisto teigimu, 1989 metais šiose valstybėse pagrindinis klausimas buvo ne nepriklausomybė, o suverenitetas SSRS sudėtyje, didesnė ekonominė autonomija.

Savo ruožtu istorikas Marius Ėmužis 15min teigė, kad 1989-ųjų vasarą tapo akivaizdu, jog lietuvių politinis tikslas yra ne suverenitetas Sovietų Sąjungos sudėtyje, o nepriklausoma valstybė. „Baltijos kelias tapo ryškiausiu apsisprendimo neapsistoti ties kompromisais įrodymu“, – sakė jis.

Regiono reikalus nušviesdavęs M.Dobbsas tikino iki pat 1990-ųjų nesitikėjęs, kad Baltijos šalys atgaus nepriklausomybę. Vis dėlto jis tikina, kad Lietuva, Latvija ir Estija visada „buvo šiek tiek išimtis“.

„Manau, kad sovietai matė skirtumą tarp Baltijos šalių ir kitų respublikų. Net tokie žmonės Komunistų partijoje kaip Aleksandras Jakovlevas pakankamai anksti galvojo, kad Baltijos šalys gali atgauti nepriklausomybę“, – teigė žurnalistas.

Būti amerikiečiu žurnalistu SSRS

Ką reiškė būti priešiška laikomos valstybės, su kuria SSRS buvo įsitraukusi į Šaltąją karą, žurnalistu? Pasak M.Dobbso, priešingai nei šiandien, „tuo metu būti amerikiečiu Maskvoje buvo gerai“.

„Dalis sovietų elito labai žavėjosi JAV. Be to, šalis atsivėrinėjo. 1989 metais įvyko didelis pokytis: anksčiau norėdamas keliauti turėdavai kreiptis leidimo į užsienio reikalų sekretorių. Jie galėjo tavo kelionės planus vetuoti. Visa kelionė turėjo būti organizuojama per sovietų agentūrą, akivaizdu, vadovaujamą KGB“, – pasakojo žurnalistas.

Pasak M.Dobbso, prie šios sistemos griūties prisidėjo stiprus žemės drebėjimas Armėnijoje 1988-aisiais – po jo žmonės ėmė keliauti ignoruodami taisykles.

„Galimybė laisvai keliauti po šalį padarė didelę įtaką mūsų žurnalistikai. Be to, gavome galimybę tiesiogiai skambinti telefonu. Šiandien, kai bet kada galime susisiekti su bet kuo visame pasaulyje, tai skamba keistai.

Tačiau tais laikais idėja skambinti iš Maskvos į Vilnių tam tikra prasme buvo revoliucinė. Užmezgėme kontaktus visose respublikose, įskaitant Lietuvą“, – prisimena žurnalistas.

M.Dobbsas tikino, kad 1989-ieji buvo lūžio taškas ir žurnalistų bendravime su SSRS respublikų piliečiais.

M.Dobbsas: „Jie nebebijojo su mumis kalbėti, kad jų pavardė atsidurtų laikraštyje. Anksčiau egzistavusios baimės nebeliko.“

„Jie nebebijojo su mumis kalbėti, kad jų pavardė atsidurtų laikraštyje. Anksčiau egzistavusios baimės nebeliko“, – tikino buvęs „The Washington Post“ reporteris Maskvoje.

15min primena, kad 1989-ųjų rugpjūčio 23-iąją apie 2 mln. žmonių, susikibę rankomis sudarė bene 650 kilometrų grandinę, nusidriekusią per Lietuvą, Latviją ir Estiją. Baltijos kelias įsirėžė ne tik mūsų ir kaimyninių tautų, bet ir viso pasaulio atmintyje.

Tuos, kurie prieš 30 metų dalyvavo Baltijos kelyje, kviečiame pasidalinti savo prisiminimais ir akimirkomis. Autentiškos istorijos padės jaunajai kartai neužmiršti svarbiausių mūsų istorijos įvykių.

Jaunoji karta 1989 metais vykusiame Baltijos kelyje dalyvauti negalėjo, tačiau 30-osios sukakties proga 15min pristato specialų Baltijos kelio žemėlapį, kuriame būsite pažymėtas ir taip išreikšite savo patriotiškumą. Pasikeitus laikams mums jau nereikia kovoti už laisvę, tačiau šiais laikais, nors ir virtualiai, vis dar aktualu išreikšti savo solidarumą, garsiai sakant, kad mums tai svarbu ir mums tai rūpi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

00:52
08:29
03:24

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min