Liepos 6 dieną prasidėjusio „Baltijos skrydžio 2009“ dalyviai jau aplankė Lenkiją, Vokietiją, Daniją ir liepos 10 dieną akylai stebi orų prognozes Švedijoje Barkarbio aerodrome, teigiama pranešime spaudai.
Skrydį lakūnai dedikuoja Lietuvos vardo garsinimui tūkstantmečio proga ir ANBO pilotų skrydžio aplink Europą 75-osioms metinėms paminėti. Kiekviename aerodrome vyksta susitikimai, mezgasi draugystė, nauji kontaktai, tiesiami bendradarbiavimo tiltai.
Jau nuskrista 2115 kilometrų
Aplink Baltijos jūrą nusidriekusiu maršrutu nuskrista iš Kauno iki Varšuvos 375 km (skrydžio laikas 2 val. 05 min.). Iš Varšuvos į Vokietijos Eggelsdorfo aerodromą atstumas 509 km (2 val. 51 min.), iš čia į Danijos Padborgo aerodromą nuskrista 451 km per 2 val. 41 min. Iš Danijos į Stokholmą 780 km atstumas įveiktas per 4 val. 05 min. Vieną kartą Baltijos jūra jau perskrista, pučiant į nugarą palankiam vėjui, tad lėktuvų greitis šiame etape buvo apie 20-40 km/val. didesnis.
Stokholmo Barkarbio aerodrome lakūnus sutiko ne tik aviatoriai ir klubo direktorius Bo Danielssonas, bet ir Lietuvos ambasados Švedijoje komercijos atašė Sigitas Brazinskas, ambasados darbuotojai su Lietuvos trispalve. Visi aktyviai domėjosi žygiu aplink Baltiją, klausinėjo apie aviaciją Lietuvoje. Buvo aptarti dviejų šalių verslo ir ekonomikos ryšių plėtojimo nauji aspektai. Keturi CT lėktuvai dar kilo į orą su pasitikusiais apžvalginiam skrydžiui.
Lietuvius pamalonino ir pasimatymas su Švedijos aviacijos veteranų sąjungos lyderiu Larsu Cedwallu. Švedijos aviacijos veteranai ketino pasitikti lietuvius su legendiniu DC-3 lėktuvu, bet jį teko palikti už 170 km nuo Stokholmo dėl pranašaujamų audrų, kurios netrukus parodė savo kaprizus. Su DC-3 lėktuvu švedų aviatoriai yra lankęsi S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome Kaune.
Lakūnų žvilgsniai jau nukreipti link Suomijos, o toliau – posūkis namų link per Estiją ir Latviją. Lakūnai į Kauną ketino sugrįžti liepos 12 dieną, tačiau gali būti, kad blogi orai planus pakoreguos. Vokietijoje prie penkių lėktuvų grupės prisijungė vokietis Ziegmaras Sprengeris, pagarsėjęs įveiktu maršrutu dviviečiu CT lėktuvu iš Vokietijos į Ameriką per Atlanto vandenyną.
Skristi grupėje sudėtingiau
Skridimas grupėje reikalauja iš pilotų dėmesingumo ir susikaupimo, reikia išlaikyti tikslų aukštį, greitį, stebėti kitų orlaivių judėjimą, daugiau darbo ir posūkių punktuose. Tačiau skristi lėktuvų grupėje smagiau, kaip ir keliauti su draugais, o ne vienam.
Ekipažai skrenda iš anksto aptarta tvarka. Pirmuoju lėktuvu skrenda vedantieji, jie palaiko radijo ryšį su skrydžių valdymo centrais, pristatydami visą grupę, tai Povilas Liberis ir Lukas Liekis. Antri Laimis Akramas ir Tadas Blaževičius, atliekantys oro taršos tyrimus su specialiu aparatu, treti vyras ir žmona Gediminas ir Rūta Bagdonavičiai, ketvirti tėvas ir sūnus Robertas ir Paulius Pakrosniai, penkti vokiečio Ziegmaro Sprengerio duetas, o grupės gale skrenda šio skrydžio organizatorius, pilotų klubo „Alfa“ direktorius Dalius Liekis ir video operatorius Vytautas Selelionis.
Lėktuvų rikiuotė nesikeičia, tik Daliaus Liekio ekipažas kartais keičia dislokacijos ore vietą, kad galėtų fotografuoti ir filmuoti. Atstumas tarp lėktuvų – keli šimtai metrų, tik leidžiantis į aerodromą atstumai išlaikomi didesni, iki pusės kilometro.
Atliekami oro taršos tyrimai
Skrydžio metu skirtinguose aukščiuose, skirtingose šalyse ir virš jūros pilotai atlieka labai įdomius ir svarbius oro taršos tyrimus. Taršos kreivės bus nupieštos ir rezultatai pristatyti po skrydžio, grįžus į Lietuvą. Tyrimai atliekami specialiu jautriu aparatu, kuris fiksuoja ore esančias kietąsias kenkėjiškas daleles nuo 0,3 mikronų dydžio iki 5. Galima nustatyti kiekvieno dalelių dydžio skirtingas koncentracijas tiriamame ore.
Stambesnės dalelės didelio pavojaus sveikatai nekelia. PM10 (iki 10 mikronų skersmens) dalelės gali nusėsti bronchuose ir plaučiuose, sukeldamos tik kosulį ir čiaudulį. Tuo tarpu mažesnės nei 2,5 mikronų dydžio PM2,5 dulkės, patenkančios į plaučius ar kraujotakos sistemą, gali skatinti astmą, alergiją, infarktą ar net sukelti priešlaikinę mirtį, vėžio galimybę. PM10 dalelių lygis Europoje stebimas nuolat, tuo tarpu dar nėra pakankamai stočių, galinčių matuoti mažesnes daleles. Manoma, jog Europoje dėl oro užterštumo per 10 metų 360 000 žmonių miršta pirma laiko. Neseniai patvirtinti ambicingi apribojimai smulkioms PM2,5 kietosioms dalelėms turėtų ilgainiui mažinti pavojų mūsų sveikatai. ES valstybės privalės stebėti PM2,5 dalelių koncentraciją ore ir riboti jų lygį, tam numatyti keli etapai. Nuo 2015 m. metinis šių dalelių kiekis viename kubiniame oro metre negalės viršyti 25 mikrogramų – rekomenduojama šį tikslą pasiekti jau 2010-aisiais. Nuo 2020 m. pavojingų dulkių lygis turėtų mažėti iki 20 mikrogramų.
