Vilnietė Zita Gedimino prospekte rado pamestą SEB banko mokėjimo kortelę ir nusprendė pasielgti sąžiningai. Moteris paskambino ant kortelės nurodytu banko telefonu. Banko darbuotoja užblokavo kortelę ir paprašė ją atnešti į kurį nors banko skyrių. Ant kortelės buvo parašyta, kad radus ją reikia atnešti į Gedimino prospekte esantį banko skyrių. Kitą dieną moteris sulaukė skambučio iš banko, kurio darbuotoja prašė kortelę atnešti visai į kitą skyrių, kuris yra kitame Gedimino prospekto gale. Teisintasi, kad kortelės savininkas užsienietis ir problemas reikia išspręsti kuo greičiau. Zita papriekaištavo, kodėl stengtis grąžinti kortelę turi ji, o ne bankas. Banko darbuotoja sutiko, kad banko kortelę bus galima grąžinti bet kuriame skyriuje.
Po minutės Zita gavo padėkos žinutę iš tos kortelės savininko. Merginai padėka pasirodė normalu, bet ją labai sutrikdė, kaip jos telefono numeris pateko į nepažįstamo žmogaus rankas.
Padėka – tik atsiklausus
SEB banko Aptarnavimo kokybės grupės vadovė Raminta Kovalevskytė sakė, kad su kortelę radusia moterimi bendravusi banko darbuotoja paprašė atnešti kortelę į tą banko padalinį, į kurį buvo kreipęsis kortelę pametęs asmuo – toks būdas būtų buvęs greitesnis kortelę praradusiam klientui.
Jei radusiajam tai nėra patogu, kortelę jis gali grąžinti bet kuriame banko padalinyje. Sakė R.Kovalevskytė.
„Jei radusiajam tai nėra patogu, kortelę jis gali grąžinti bet kuriame banko padalinyje“, – pridūrė R.Kovalevskytė.
Anot banko atstovės, dėl šio įvykio banke vyksta patikrinimas, jei būtų nustatyti pažeidimai, darbuotojui būtų taikoma drausminė nuobauda, kadangi banke asmens duomenys saugomi taip, kaip tai įpareigoja įstatymai ir įsipareigojimai klientams.
„Geri darbuotojo ketinimai ir kortelę atgavusio kliento noras padėkoti jam padėjusiam žmogui gali būti suprantamas žmogiškąja prasme. Tačiau banko darbuotojas turėtų laikytis konfidencialumo reikalavimų ir visų pirmą reikėtų atsiklausti radusiojo, ar jis sutiktų, kad jo telefonas būtų duotas atsidėkoti panorusiam kortelės savininkui“, – aiškino R.Kovalevskytė.
Kortelių – milijonai
1,22 – tiek mokėjimo kortelių tenka vienam Lietuvos gyventojui. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, dabar rinkoje yra daugiau kaip 4 mln. debetinių mokėjimo kortelių. Iš jų maždaug 10 proc. sudaro kreditinės kortelės.
Lietuviai pagal turimas korteles atsilieka nuo kaimyninių šalių. Pavyzdžiui, norvegas turi vidutiniškai 2,3, o vokietis ir prancūzas – po 1,6 kortelės.
