Kaip prognozavo Kauno kraujo donorystės centro skyriaus gydytoja Daiva Satkauskienė, artimiausiu metu tokiu būdu siekiančių užsidirbti žmonių tikrai nesumažės – bedarbių mieste ir toliau daugėja, be to, taip visada „uždarbiaudavo“ studentai. Pretendentų paaukoti kraujo nesumažins ir prasidėjusi gripo epidemija – kartais net ir sveikatos sutrinkimais besiskundžiantys žmonės bando gudrauti ir tikisi apgauti medikus.
„Žmonės pelnosi ir iš kraujo donorystės. Šiuo metu jaučiamas bedarbių antplūdis, galima sakyti, kad eidami į darbo biržą pakeliui užsuka ir pas mus“, - konstatavo D.Satkauskienė. Tačiau medikė priminė, kad donorystės centre laukiami tik visiškai sveiki žmonės: „Melagių mums nereikia. Kartais žmonės aiškina, kad niekuo neserga, nors tyrimai parodo ką kitą. Tikina, kad nepamena, kada paskutinį sykį vartojo alkoholį, nors nuo jų sklinda išdavikiškas kvapas. Kartais situacija primena turgų – tai ir baisiausia“.
D.Satkauskienė teigė besisielojanti dėl tų žmonių, kurie į Kraujo centrą ateina gera valia, norėdami pagelbėti ligoniams ir susiduria su tais, kurių tikslas – pasipelnyti bet kokia kaina. „Donorystę reikia skatinti, tačiau nedaryti iš to verslo. Visų pirma darydami gerus darbus prisiminkime, kad už juos mums bus atlyginta – ir nebūtinai pinigais“, – ragino D.Satkauskienė.
Jau daugiau kaip 10 metų Kauno kraujo donorystės centro slenkstį minanti Julija Šukienė sakė, kad tiek žmonių, kiek čia susirenka pastarosiomis dienomis, ji seniai nėra mačiusi. „Ankščiau būdavo vienas žmogus sėdi, o dabar net eilėse reikia laukti. Manau, kad žmonių padaugėjo dėl krizės – pinigų reikia ir eina“, – sakė J.Šukienė.
Duotų kraujo ir be užmokesčio
Moteris prisiminė, kad pati kraujo donore tapo dar studentaudama. „Buvau studentė, reikėjo pinigų ir nuėjau. O dabar jau nuolatos duodu kraujo“, – šypsodamasi pasakojo kaunietė. Moteris yra atlygintina kraujo donorė, tačiau tikino, kad reikalui esant, pinigų dėl kilnaus tikslo ir neimtų. „Jei donorystės finansavimas būtų visiškai nutrauktas vis tiek eičiau, nes žmonių gaila, ypač vaikų. Kad pinigų duoda – gerai, bet man svarbiau padėti žmonėms. Kraujo man negaila“, – sakė J.Šukienė.
Internetinėje svetainėje www.kraujocentras.lt galima nuolatos stebėti, kokios rūšies kraujo ir kiek yra Kauno kraujo donorystės centre, kada jo kritiškai trūksta.
Jai antrino ir 19-metė Diana Kacevičiūtė. Studijuojančią ir dirbančią merginą apsilankyti donorystės centre paskatino reklama per televiziją bei gatvėse. „Kadangi prisibijau adatų, pirmą kartą buvo nejauku. Pirmąjį kartą kraujo daviau nemokamai, šį kartą esu atlygintina kraujo donorė. Galėčiau būti ir neatlygintina donore, bet jei duoda pinigų – kodėl jų nepaėmus?“, – šypsodamasi samprotavo mergina. Anot pašnekovės, jai priimtina neatlygintinos donorystės idėja. „Mano kraujas – pirmos grupės, tačiau, jei būtų retesnės, į Kraujo centrą ateičiau dar dažniau. Nesuprantu, kodėl turintieji retos grupės kraują, jo neduoda“, – sakė D.Kacevičiūtė, pridūrusi, kad savo pavyzdžiu artimųjų užkrėsti jai nepavyksta.
Donorams – aiškūs reikalavimai
Kauno kraujo donorystės centro Donorų skyriaus vadovė Rima Ulinskienė patvirtino, kad pastaruoju metu donorų akivaizdžiai padaugėjo, bet kiek tiksliai, ji negalinti pasakyti. „Tačiau toks įspūdis susidaro ir dėl to, kad mes pradėjome imti ir kraujo plazmą. O ją žmogus gali duoti kas dvi savaites. Taigi, tokie donorai dažnai sugrįžta ir todėl atrodo, kad žmonių daug. Net ir dabar, kai donorų daugiau, nuolat tebetrūksta vadinamosios rezus minus grupės kraujo“, – sakė R.Ulinskienė.
Kraujo donorais gali tapti asmenys, sulaukę pilnametystės ir sveriantys daugiau nei 50 kilogramų. Žmonės, sulaukę 60 metų, dėl donorystės turi pasitarti su savo gydytoju. Hemaglobino kiekis vyrų kraujyje turi būti ne mažesnis nei 135 g/l, o moterų – 125 g/l. Kraujo galima duoti kas 60 dienų, kraujo plazmą – kas 15. Donorui nustatyta kompensacija už sugaištą laiką yra atitinkamai 40 ir 50 Lt. Per dieną centre apsilanko iki 100 žmonių. „Tačiau tai nedidelis skaičius, nes kartais sužeistam žmogui reikia net 10 donorų kraujo“, – patikslino R.Ulinskienė.
R.Ulinskienė teigė, kad atlygintinų kraujo donorų visą laiką buvo daugiau, nei neatlygintinų. „Turime nemažai nuolatinių donorų, tarp jų ir vieną, kuris neatlygintinai kraujo davė net 46 kartus. Tokie žmonės gauna garbės, nusipelniusių donorų vardus. Su neatlygintinais donorais dažnai bendraujame, jie teigia, jog neatlygintinai davus kraujo apima labai geras jausmas – kad padarei gerą darbą, išgelbėjai gyvybę“, – pasakojo R.Ulinskienė. Anot jos, pagrindiniai donorai yra studentai, kariai, o pastaruoju metu – ir bedarbiai.
Procedūra neužtrunka
„Iš kraujo donorų paimama 450 mililitrų kraujo. Žmogaus organizmui tai nedidelė dozė, nes iš viso cirkuliuoja apie 5 litrai kraujo. Duoti kraujo ypatingai naudinga vyrams, nes tokiu būdu atnaujinamas kraujas. Tai nauda ne tik kitam, bet ir pačiam: stiprėja imunitetas, atsinaujina kraujas, nemokamai padaromi visi kraujo tyrimai, aptinkamos grėsmingos ligos. Jei diagnozuojama liga, gydytojas žmogų pasikviečia į pokalbį ir nukreipia tolimesniam gydymui“, – sakė R.Ulinskienė.
Pats kraujo davimas trunka 6-10 minučių, kraujo plazmos ilgiau – apie 40 minučių. Neatlygintini kraujo donorai priimami ir skubos tvarka. Visi donorai, dovanoti kraujo atvykę savo automobiliu, gali juos statyti nemokamai – tereikia ateiti į registratūrą ir pasiimti stovėjimo taloną.
