Dabar populiaru
Publikuota: 2013 rugsėjo 29d. 08:47

Bendrojo pagalbos centro vadovas Artūras Kedavičius: „Mes nepajėgūs kontroliuoti, kaip mobiliojo ryšio bendrovės leidžia valstybės pinigus“

Telefonas
BFL nuotr. / Telefonas

Sekmadienį Panevėžyje laidojama pagalbos telefonu taip ir nesugebėjusi prisišaukti septyniolikmetė Evelina. Bandymai aiškintis, kas kaltas, tęsiasi jau savaitę ir, matyt, tęsis dar ilgai. Į visuomenę jau kreipėsi politikai, Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) ir Bendrojo pagalbos centro (BPC) vadovai, policijos generalinis komisaras, mobiliojo ryšio bendrovių vadai. Žmogaus gyvybės neįmanoma įvertinti pinigais, tačiau kai kuriuos politikų sprendimus galima ir būtina.

2007 m. Gedimino Kirkilo vyriausybė, kurioje susisiekimo ministru buvo ir dabartinis premjeras Algirdas Butkevičius, iš valstybės biudžeto mobiliojo ryšio operatoriams nutarė atseikėti po daugiau nei milijoną litų įsigyti įrangai, kurią Europos Sąjungos teisės aktai mobiliojo ryšio bendroves įpareigojo įdiegti savo lėšomis. Iki šiol kiekvienais metais bendrovėms mokamos šimtatūkstantinės sumos įrangos išlaikymui kompensuoti.

Nekontroliuojami pinigų srautai

Lietuvoje veikiančios mobiliojo ryšio bendrovės iki šiol gauna kompensaciją už tai, ką kitose Europos Sąjungos valstybėse privalo atlikti savo lėšomis

BPC viršininkas, kurio vadovaujamai institucijai pavesta kontroliuoti šias biudžeto išlaidas, pripažįsta, jog neturi jokios galimybės patikrinti, ar skaidriai ir efektyviai leidžiami valstybės pinigai. Jo galios baigiasi pamačius ir apmokėjus išrašytas sąskaitas.

Valstybės kontrolė konstatavo, kad ši tvarka yra ydinga ir turi būti pakeista. Vidaus reikalų ministerija net buvo parengusi atitinkamą įstatymo projektą, tačiau Vyriausybė jam nepritarė.

Lietuvoje veikiančios mobiliojo ryšio bendrovės iki šiol gauna kompensaciją už tai, ką kitose Europos Sąjungos valstybėse privalo atlikti savo lėšomis. Stebina ir bendrovių išlaidos. Ne tik privalomus, bet ir rekomenduotinus BPC reikalavimus įvykdžiusi bendrovė „Tele2“ už savo įrangos išlaikymą tarptautinei telekomunikacijų milžinei „Sony Ericsson“ moka 2,5 karto mažiau, nei tik būtinus reikalavimus įvykdžiusios „Bitė“ ir „Omitel“ moka lietuviškai AB „Mobiliųjų sprendimų centras“.

Problemos galėjo nebūti

RRT vadovas Feliksas Dobrovolskis 15min.lt teigė, kad šiuo metu renkama informacija, kuri padės geriau įvertinti situaciją, tačiau jau dabar aišku, kad kilusių problemų su skambinančiųjų vietos nustatymu buvo galima išvengti. „Esu girdėjęs, kad vienas iš operatorių dar 2005 m. siūlė techninį sprendimą, kuris būtų išsprendęs visas šias problemas, tačiau jo buvo atsisakyta“, – sakė tarnybos direktorius.

Ryaių reguliavimo tarnybos direktorius Feliksas Dobrovolskis
Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius Feliksas Dobrovolskis

BPC pasirinko kitą kelią. 2005 m. jo atstovai kreipėsi į mobiliojo ryšio bendroves ragindami jas iš viso uždrausti skambučius be SIM kortelės. 2012 m. BPC vadovas su tuo pačiu prašymu kreipėsi ir į RRT. „Buvo norima tokius skambučius blokuoti. Jeigu toks sprendimas būtų priimtas, tai mes iš viso nebūtume sužinoję, kad šis nusikaltimas Panevėžyje įvyko ir nusikaltėliai nebūtų sugauti“, – nurodė F.Dobrovolskis.

BPC nesilaikė teisės aktų?

„BPC atstovai turėjo kreiptis į mus nedelsiant ir informuoti, kad mobiliojo ryšio bendrovės nevykdo šio aprašo“, – sakė F.Dobrovolskis.

Dar 2011 m. RRT išleido įsakymą, kuriame nurodoma, kad „vietos nustatymo duomenys privalo būti pateikiami apie abonentus ir kitus naudotojus, <...> kurių negalima identifikuoti telefono ryšio numeriu“.

Toje pačioje tvarkoje numatoma, kad „BPC, nustatęs, kad viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai nevykdo ar netinkamai vykdo nustatytus reikalavimus, apie tai informuoja Tarnybą“.

„Patvirtinę aprašą mes aiškiai pasakėme, kokią informaciją BPC turi teisę gauti iš operatorių ir koks tam teisinis pagrindas. Tuo pačiu pagalbos centrui buvo suteiktas įrankis kreiptis į RRT, jeigu tokia informacija nėra teikiama. Manau, kad BPC atstovai turėjo kreiptis į mus nedelsiant ir informuoti, kad mobiliojo ryšio bendrovės nevykdo šio aprašo. Devintasis punktas aiškiai nurodo, kad BPC privalo kreiptis, jei mobiliojo ryšio bendrovės nesilaiko aprašo“, – paaiškino F.Dobrovolskis.

Pasak jo, tokį kreipimąsi RRT iš BPC gavo tik šių metų rugsėjo 23 d. „Po tyrimo, aišku, kad mes įpareigosime mobiliojo ryšio operatorius įgyvendinti visas minėtas priemones“, – sakė RRT vadovas.

Nepajėgūs kontroliuoti

„Įsakyme yra reikalavimai, tačiau nėra jokio kontrolės mechanizmo“, – teigė A.Kedavičius.

BPC
Artūras Kedavičius

BPC vadovas A.Kedavičius 15min.lt patvirtino, kad su  RRT įsakymu yra susipažinęs, tačiau šiam teisės aktui trūksta kontrolės mechanizmo: „RRT įsakymas yra, tačiau tik dabar paaiškėjo problema – tame įsakyme yra reikalavimai, tačiau nėra jokio kontrolės mechanizmo. Ten yra tik du punkčiukai, dėl kurių BPC gali pranešti RRT apie pažeidimus. Galima kreiptis tik jeigu nevykdomi tikslumo ir patikimumo kriterijai arba jeigu užfiksuoto ryšio mums nepateikė bazė. Viskas. Dėl visų kitų punktų ten nenumatytas kontrolės mechanizmas.“

Pasak jo, ryšio operatoriai turi turėti dubliuotą įrangą, tačiau tokių dalykų BPC patikrinti negali. „Jei buvo nustatytas reikalavimas, tai turėjo būti numatyta tvarka, kad ryšio operatoriai atsiskaitytų RRT“, – teigė BPC vadovas.

Jis paaiškino ir tai, kodėl BPC atstovai ne kartą prašė uždrausti skambučius iš telefonų be SIM kortelių: „Taip, buvo tokie kreipimaisi. Pirmą kartą kreipėmės dar 2005 m. Problema, kad iš 260 tūkst. skambučių, kurių sulaukiame per metus, telefonais be SIM kortelių yra vos tik 10–15 skambučių, kai iš tiesų reikia pagalbos. Visi kiti skambučiai yra trukdantys ir chuliganiški. Tai siaubinga tendencija. Europos Sąjungos direktyva nereikalauja, kad iš įrenginių be SIM kortelių būtų galima skambinti. Yra devynios šalys, kur tai uždrausta. Paskutinį draudimą 2011 m. įvedė Nyderlandai.“

Viešųjų pirkimų įstatymas negalioja

„Ryšio operatoriai nėra viešųjų pirkimų įstatymų subjektai, todėl jie perka taip, kaip jiems patogiau“, – paaiškino BPC vadovas.

Nuo 2007 m. įsigaliojo Vyriausybės nutarimas, pagal kurį valstybė prisiėmė pareigą kompensuoti papildomos įrangos, kuri padės nustatyti skambintojo vietą, įsigijimą mobiliojo ryšio bendrovėms. Tam trims bendrovėms 2008 m. buvo skirta 3,87 mln. litų. Bendrovei „Bitė“ skirta 1,17 mln. Lt, „Omnitel“ – 1,2 mln. Lt ir „Tele2“ 1,5 mln Lt.

Pastaroji bendrovė paslaugas pirko iš „Nokia Siemens Networks“ ir „Sony Ericsson“. Tuo tarpu „Bitė“ ir „Omnitel“ pasirinko tą pačią 2004 m. įsteigtą lietuvišką įmonę UAB „Mobiliųjų sprendimų centras“. Įmonės puslapyje „Bitė Lietuva“, „Bitė Latvija“ ir „Omnitel“ nurodomi kaip stambiausi bendrovės klientai ir partneriai.

Kasmet už įrangos išlaikymą valstybė bendrovėms skiria kompensaciją. „Tele2“ gauna po 107 tūkst. Lt, o „Omnitel“ ir „Bitė“ po 260 tūkst. Lt.

Paklaustas, ar buvo kontroliuojama, kaip skaidriai ir efektyviai bendrovės leido valstybės lėšas, A.Kedavičius paaiškino, kad to padaryti nebuvo galimybių: „Mes negalime kontroliuoti jų pirkimų. Jie nėra viešųjų pirkimų įstatymų subjektai, todėl jie perka taip, kaip jiems patogiau. Mes galime kontroliuoti tik sąskaitas, kurias jie pateikia. Už nupirktą įrangą buvo kompensuota tik vieną kartą 2008 m. Mes patikrinom, kad ta įranga veiktų pagal nustatytus reikalavimus. Tai buvo tikrinama, o ne tai, už kiek jie nupirko.“

G.Kirkilo vyriausybės dovana

BPC vadovas prisiminė, kad 2007 m. buvo siūloma laikytis ES nustatytos tvarkos ir pareikalauti iš bendrovių, jog jos privalomą įrangą įsidiegtų savo lėšomis, tačiau tuometinė Vyriausybė ir Seimas laikėsi kitos pozicijos ir nusprendė padėti ir taip neskurstančioms mobiliojo ryšio bendrovėms.

Gediminas Kirkilas
Gediminas Kirkilas

„Mes iš pat pradžių siūlėme, kad tai turėtų būti nemokamai, bet atsirado įstatymo nuostata, kad jiems būtų kompensuojama. Jeigu nebūtų kompensavimo mechanizmo, nebūtų iš viso šito klausimo“, – sakė A.Kedavičius.

„BPC nekompetentingas įvertinti, kaip mobiliojo ryšio bendrovės leidžia pinigus“, – pripažino A.Kedavičius.

Pagal dabar galiojančią tvarką ryšių operatoriai išlaiko įrangą savo lėšomis, tačiau kasmet nurodo, kiek tai kainuos ateinančiais metais ir metų pabaigoje pateikia išlaidas įrodančius dokumentus. „Pirmais metais dar buvo bandymų prirašyti papildomų išlaidų. Dabar mes realiai apmokam pagal ryšio operatorių sąskaitas faktūras paslaugų tiekėjui“, – minėjo BPC vadovas.

Paklaustas, ar nekyla klausimas, kodėl „Tele2“ gaudama daugiau paslaugų moka mažiau, A.Kedavičius atsakė, kad tuo domėjosi: „Jie padarė sprendimą visam tinklui. Įranga stovi Švedijoje ir taip yra pigiau, nei atskirai gaminti įrangą kiekvienai šaliai. Man tas paaiškinimas atrodo logiškas, tačiau BPC nekompetentingas įvertinti, kaip bendrovės leidžia pinigus.“

„Tele2“ atstovas Andrius Baranauskas 15min.lt teigė negalintis detaliai komentuoti mobiliojo ryšio bendrovių išlaidų. Pasak jo, jos priklauso nuo daugelio techninių parametrų, o „Tele2“ diegdama įrangą pasirinko ekonomiškai patraukliausią variantą.

Daugiau lėšų neskirs

BPC vadovas sutiko, kad finansinių srautų kontrolės sistema neveikia ir tai jau buvo ne kartą konstatuota. „Valstybės kontrolė siūlė Vyriausybei, kad priežiūra būtų pavesta kompetentingai institucijai elektroninių ryšių srityje, konkrečiai – RRT. Toks įstatymo projektas buvo parengtas Vidaus reikalų ministerijos, teiktas Vyriausybei ir svarstomas ilgą laiką. Tačiau tam prieštaravo pati RRT ir Susisiekimo ministerija, todėl klausimas vis grįždavo į Vyriausybės pasitarimus ir niekaip nebuvo suderinamas“, – pasakojo A.Kedavičius.

Pasak jo, artimiausiu metu mobiliojo ryšio bendrovėms skiriamų lėšų klausimas gali būti peržiūrėtas: „Šią savaitę Vyriausybėje buvo pasiūlytas variantas iš viso atsisakyti kompensavimo ir padaryti taip, kaip kitose ES šalyse. Tai operatoriaus pareiga ir nieko jam už tai kompensuoti nereikia.“

Mobilieji telefonai
Mobilieji telefonai

Ketvirtadienį įvykusiame uždarame Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje pirmieji bendrovės „Omintel“ atstovai pažadėjo, kad iki Naujųjų metų savo lėšomis įdiegs sistemą, kuri leis nustatyti ir skambinančiųjų be SIM kortelių buvimo vietą. Tą patį pakartojo bendrovės „Bitė“ atstovai, tačiau susitikime nebuvo bendrovės vadovų, todėl apie pinigus nekalbėta. Buvo nutarta, kad sprendimas turi būti universalus ir iš visų ryšio operatorių BPC duomenis gautu vienodu formatu.

Grasina teismais

Luko Balandžio nuotr./Bitė Lietuva vadovas Chrisas Robbinsas apie konkurentų veiksmus: Jie veltui avaisto laiką ir klientų pinigus.
Luko Balandžio nuotr./Chrisas Robbinsas

Bendrovės „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius Chrisas Robbinsas penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje negailėjo kaltinimų nei politikams, nei konkurentams. Jis pagrasino, kad kreipsis į teismą dėl melagingų politikų pareiškimų ir pasipiktino, jog konkuruojanti bendrovė „Tele2“ Lietuvą sukrėtusią tragediją išnaudoja savo viešiesiems ryšiams.

Vienas iš „Bitės“ vadovo rūstybę užsitraukusių politikų yra Naglis Puteikis, pareiškęs, kad jo žiniomis pagalbos prisikviesti negalėjusi mergina naudojosi „Bitės“ paslaugomis. 15min.lt politikas teigė, jog teisinė atsakomybė turi būti taikoma tiems politikams ir valdininkams, kurie priėmė sprendimus mobiliojo ryšio bendrovėms mokėti pinigus už paslaugas, kurios turėjo būti teikiamos neatlygintinai.

Naglis Puteikis
Naglis Puteikis

„Visi mes žinome, kad Lietuva yra valdoma „atkatų“ sistemos principais. Patys didžiausi „atkatai“ yra pirkimuose, kuriuose parduodama programinė įranga ir programavimo darbai. Tai labai aiškiai matėme, kai vyko projektas „Vilnius – Europos kultūros sostinė“. Šimtus tūkstančių kainuojančių tinklalapių kūrimas buvo įforminamas tiesiog darbų perdavimo aktu. Kitų samatų nebuvo. Generalinė prokuratūra pasakė, kad įstatymai nepažeisti. Būtent todėl IT kompanijų „atkatai“ pralenkė iki tol rekordiniais buvusius „atkatus“ statybų kompanijose“, – teigė parlamentaras.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min