Pavasaris – tinkamiausias metas atlikti vandens tyrimus, o jeigu auginate kūdikį iki 6 mėn. amžiau ar šeimoje yra besilaukiančių moterų, tokiu atveju tyrimai jums nekainuos.
Šulinio vandenį būtina ištirti
Lietuvoje vis dar nemažai gyventojų naudoja šulinių vandenį. Į šulinius vanduo patenka iš gruntinio vandens šaltinių, į kuriuos lengvai patenka teršalai. Pavojus sveikatai gali kilti tais atvejais, kai šulinio vanduo užterštas nitritais, nitratais.
Nitritų ir nitratų poveikiui ypač jautrūs yra kūdikiai, nėščios moterys, tam tikrų fermentų deficitą turintys asmenys. Apsinuodijus jais gali pasireikšti deguonies trūkumas audiniuose. Todėl labai svarbu įsitikinti, kad vanduo, kurį geria kūdikiai ar kuris naudojamas jų maisto gamybai, yra saugus.
Labai svarbu įsitikinti, kad vanduo, kurį geria kūdikiai ar kuris naudojamas jų maisto gamybai, yra saugus.
Svarbu žinoti, kad nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Šios cheminės medžiagos nepašalinamos nei filtruojant buitiniais vandens filtrais, nei virinant.
Priešingai – virinant sumažėjus vandens kiekiui, nitratų koncentracija dar labiau padidėja.
Todėl nustačius, kad vanduo užterštas, reikia rinktis fasuotą vandenį ar ieškoti galimybių jungtis prie centralizuotai tiekiamo vandens sistemų.
Tyrimai atliekami valstybės lėšomis
Šeimos, auginančios kūdikius iki 6 mėn. amžiaus ar besilaukiančios kūdikio, apie tai, kad maistui naudoja šulinio vandenį, turi pranešti savo šeimos gydytojui, kuris apie tai informuos NVSC departamentą pagal atitinkamą apskritį, o šis savo ruožtu organizuos vandens tyrimus. Šioms šeimoms tyrimai atliekami valstybės lėšomis, tad pačioms nei už mėginio paėmimą, nei už ištyrimą mokėti nereikės.
Visi kiti šachtinių šulinių vandens vartotojai vandenį gali išsitirti patys kreipdamiesi į tokius tyrimus atliekančias laboratorijas. Tai rekomenduojama daryti kiekvieną pavasarį, kadangi polaidžio metu su tirpstančiu sniegu į gruntinį vandenį gali patekti įvairūs teršalai.
Aplink šulinį – jokių trąšų
Šachtinių šulinių vandens tarša gali atsirasti dėl netinkamos žemės ūkio veiklos (naudojant per daug trąšų, mėšlo), dėl nutekėjimų iš sąvartynų, fermų, kitų objektų. Vandens užterštumą nitritais ir nitratais gali lemti neteisingas šachtinio šulinio vietos parinkimas, įrengimas bei priežiūra.
Reikėtų atminti, kad 25 metrų spinduliu aplink šulinį negalima tręšti žemės, šulinio sienos turėtų būti sandarios, antžeminė dalis iškilusi ne mažiau kaip 80 cm virš žemės paviršiaus. Šulinį būtina dengti dangčiu, vandenį semti tik tam skirtu kibiru.
2016 metais ištirtas 1542 šulinių vanduo visoje Lietuvoje. Nustatyta, kad trečdalio jų – 31 proc. vanduo yra užterštas nitritais ar nitratais.
2016 metais ištirtas 1542 šulinių vanduo visoje Lietuvoje. Nustatyta, kad trečdalio jų – 31 proc. vanduo yra užterštas nitritais ar nitratais.
Daugiausiai šiomis cheminėmis medžiagomis užterštų šulinių 2016 m. buvo nustatyta Šiaulių (42 proc.), Vilniaus (38 proc.) ir Alytaus (34 proc.) apskrityse, šiek tiek mažiau – Kauno (26 proc.), Marijampolės (26 proc.), Telšių (20 proc.) ir Utenos (20 proc.) apskrityse.
Mažiausiai vandens mėginių, neatitikusių reikalavimų, buvo nustatyta Tauragės (18 proc.) ir Klaipėdos (12 proc.) apskrityse.
2016 metais Lietuvoje neužregistruota nė vieno apsinuodijimo šulinio vandeniu atvejo. Apie kiekvieno ištirto šachtinio šulinio vandens kokybę buvo informuoti visi šulinių vandens vartotojai ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos.
