2010 m. antrąjį ketvirtį atlikto karjeros ir šeimos derinimo statistinio tyrimo rezultatai leido įvertinti 15–64 metų amžiaus gyventojų galimybes derinti karjerą ir šeimos gyvenimą: galimybes pasirinkti darbo laiko grafiką, pasiimti laisvų dienų dėl šeiminių priežasčių, dirbti trumpiau, kad būtų galima prižiūrėti vaikus ar sergančius, neįgalius, pagyvenusius giminaičius arba draugus, kuriems reikalinga priežiūra, naudotis vaikų ir kitų asmenų priežiūros paslaugomis ir kt.
Tyrimo vertinimais, 2010 m. antrąjį ketvirtį devyni iš dešimties (87,6 proc.) 15–64 metų amžiaus samdomųjų darbuotojų dirbo pagal darbdavio nustatytas darbo dienos pradžios ir pabaigos valandas arba nepastovias darbo valandas be teisės pasirinkti tinkamesnį darbo laiko grafiką.
Laisvos dienos dėl šeimyninių priežasčių - problema
Tyrimo duomenimis, kas aštuntas (12,9 proc.) 15–64 metų amžiaus samdomasis darbuotojas turėjo galimybę organizuoti savo darbo laiką taip, kad galėtų pasiimti laisvų dienų dėl šeiminių priežasčių, nenaudodamas atostogų. Daugiau nei pusė (51,3 proc.) pasiimti laisvų dienų dėl šeiminių priežasčių galėjo palyginti retai, daugiau nei trečdalis (35,8 proc.) – neturėjo galimybės pasiimti laisvų dienų dėl šeiminių priežasčių, nenaudodami atostogų. Tyrimo duomenimis, vyrai dažniau nei moterys negalėjo pasiimti laisvų dienų dėl šeiminių priežasčių (atitinkamai 37,6 ir 34,4 proc.).
Tyrimo metu buvo klausiama apie formalius ar neformalius susitarimus su darbdaviu, taip pat neatsižvelgiant, ar už laisvas dienas bus sumokėta, ar ne.
Užimtų gyventojų, auginančių savo ar sutuoktinio (-ės) vaiką iki 8 metų, buvo klausiama, ar jie turi galimybę dirbti sutrumpintas darbo valandas, kad galėtų prižiūrėti vaiką (jauniausią, jei jų yra ne vienas). Tyrimo rezultatai parodė, kad kas penkta moteris (20,5 proc.) ir kas aštuntas vyras (13,1 proc.) tokią galimybę turėjo. Buvo klausiama apie galimybę dirbti sutrumpintas darbo valandas neatsižvelgiant, ar už jas bus sumokėta, ar ne.
Beveik penktadalis (18,2 proc.) 15–64 metų amžiaus gyventojų, auginančių savo arba sutuoktinio (-ės) vaiką iki 15 metų (jauniausią, jei jų yra ne vienas), naudojosi vaiko priežiūros paslaugomis (lopšeliais-darželiais, darželiais, mokamomis vaikų auklių paslaugomis, pailgintos dienos grupėmis, dienos priežiūros centrais ir pan.). Iš jų 58,7 procento per savaitę vaiko priežiūros paslaugomis naudojosi vidutiniškai nuo 31 iki 40 valandų, šeštadalis (16,9 proc.) – daugiau nei 40 valandų per savaitę.
Dėl priežiūros darbo moterys atsisako dažniau nei vyrai
Tyrimo vertinimais, 1,7 procento 15–64 metų amžiaus gyventojų prižiūrėjo ne savo ar savo sutuoktinio (-ės) vaikus iki 15 metų ir 1,3 procento – 15 metų ir vyresnius sergančius, neįgalius, pagyvenusius giminaičius ar draugus, kuriems reikalinga priežiūra. Tyrimo duomenimis, dukart daugiau moterų nei vyrų prižiūrėjo ne savo vaikus iki 15 metų arba 15 metų ir vyresnius sergančius, neįgalius, pagyvenusius giminaičius arba draugus, kuriems reikalinga priežiūra.
Tyrimas leido įvertinti priežiūros paslaugų įtaką 15–64 metų amžiaus gyventojų, nedirbančių arba dirbančių ne visą darbo dieną ir prižiūrinčių savo arba kitus vaikus iki 15 metų ar 15 metų ir vyresnius sergančius, neįgalius, pagyvenusius giminaičius ar draugus, dalyvavimui darbo rinkoje.
Tyrimo duomenimis, kas dešimtas (9,4 proc.) 15–64 metų amžiaus gyventojas, prižiūrėjęs savo arba kitus vaikus iki 15 metų ar 15 metų ir vyresnius asmenis, nedirbo arba dirbo ne visą darbo dieną dėl tinkamų vaikų ar ligonių, neįgalių ir pagyvenusių žmonių priežiūros paslaugų nebuvimo ar neįperkamumo. Tinkamų priežiūros paslaugų nebuvimas ar neįperkamumas didesnę įtaką daro moterų dalyvavimui darbo rinkoje. Tyrimo vertinimais, moterys daugiau nei dukart dažniau nei vyrai nedirbo arba dirbo ne visą darbo dieną, nes tinkamos priežiūros paslaugos neteikiamos arba yra neįperkamos.
Tačiau daugumos (90,6 proc.) 15–64 metų amžiaus gyventojų sprendimui nedirbti ar dirbti ne visą darbo dieną tinkamų priežiūros paslaugų buvimas ar nebuvimas įtakos neturėjo.
Tyrimo metu apklausta 11,8 tūkst., arba 0,5 procento, 15–64 metų amžiaus gyventojų, tyrimo rezultatai perskaičiuoti visiems šio amžiaus gyventojams. Tyrimą iš dalies finansavo Europos Sąjunga.
