Dabar populiaru
Publikuota: 2017 gegužės 28d. 16:05

Bibliotekininkystę atradusi Vaida Stumbrytė: „Dažnas neįsivaizduoja, koks gyvenimas čia vyksta“

Vaida Stumbrytė
Asmeninios arch. nuotr. / Vaida Stumbrytė

Vaida Stumbrytė niekada gyvenime neįsivaizdavo, kad skirs savo laiką savanorystei – veiklai, už kurią negauni atlyginimo. Taip pat nebuvo minčių ir apie tai, kad galėtų dirbti bibliotekoje. O juolab – dirbti ir labai tuo džiaugtis. Merginai, kaip ir daugeliui šių dienų žmonių, atrodė, kad tai – nuobodoka, tyloje paskendusi vieta. Tačiau bibliotekininkystę dabar savo hobiu ir darbu vadinanti Vaida tvirtina, kad šis stereotipas – labai klaidingas.

Apie savanorystę tikrai negalvojo

Baigusi mokyklą Vaida Stumbrytė pasirinko studijuoti finansus, tačiau to tvirtu ir ryžtingu pasirinkimu nevadina. „Tiesiog galvojau, kad tai yra perspektyvi specialybė, kurios specialistų reikia nuolat“, – savo pasirinkimą aiškino mergina. Baigusi studijas Vaida susidūrė su iššūkiu, kurį įveikti tenka dažnam jaunuoliui. Norint įsidarbinti pagal įgytą specialybę, visur prašydavo darbo patirties, kurios mergina neturėjo. Galiausiai, atviravo pati mergina, suprato, kad finansai – tikrai ne jos pašaukimas ir ėmė ieškoti kitų veiklų bei sričių. Sekėsi, kaip prisimena mergina, įvairiai.

Kadangi norėjo veiklos, reikėjo uždarbio, buvo pasiprašiusi viešųjų darbų, tačiau savanoriauti tada dar negalvojo. Vėliau mergina kurį laiką dirbo ir įmonėje „AQ wiring Systems“. „Tame darbe, tiesą sakant, man sekėsi nelabai gerai ir ši patirtis ilgai netruko.

Baigusi studijas Vaida susidūrė su iššūkiu, kurį įveikti tenka dažnam jaunuoliui. Norint įsidarbinti pagal įgytą specialybę, visur prašydavo darbo patirties, kurios mergina neturėjo.

Vėliau užsiregistravau į darbo biržą. Anksčiau savanorystės buvau atsisakiusi, tačiau darbo biržos darbuotojos manęs dar kartą apie ją užklausė. Ar norėčiau dalyvauti „Atrask save“ projekte? Aš pamaniau, gal tada verta bent pabandyti? Galvojau paprastai – jei man nepatiks, po kokio mėnesio juk imsiu ir nutrauksiu“, – kaip ryžosi išbandyti neatlygintiną veiklą, pasakojo Vaida.

Pašnekovė prisiminė, kad savanoriauti jai siūlė pačiose įvairiausiose vietose – nuo galerijos, muziejaus, globos namų iki bibliotekos. Pastaroji labiausiai patraukė Vaidos dėmesį, todėl ji pasirinko Panevėžio biblioteką. Mergina neslepia įsivaizdavusi, kad visą neatlygintinos veiklos laiką teks sėdėti tyloje ir tiesiog dėlioti knygas. Tačiau realybė viršija lūkesčius – iš tiesų, pabrėžia mergina, savanorystė bibliotekoje visiškai kitokia.

Ir darbas, ir hobis

„Kai atėjau į Panevėžio biblioteką, mane pasitiko vaikų šurmulys. Netrukus supratau, kad knygų išdavimas ir grąžinimas bus toli gražu ne vienintelė mano veikla. Aš vedžiau vaikams užsiėmimus, dalyvavome įvairiuose renginiuose, parodose. Po truputį į šią veiklą įsitraukiau vis labiau, pradėjau domėtis kitomis bibliotekos veiklomis, projektais. Dirbome su kitomis bibliotekomis, man buvo suteikta galimybė pačiai rengti projektus. Supratau, koks didelis darbas yra pritraukti vaikus į biblioteką, skatinti juos skaityti, o tai juk yra labai svarbu“, – kalbėjo pašnekovė.

Savanorystės metu Vaidai vis dažniau kildavo mintis, kad bibliotekininkės specialybė yra labai įdomi, ko dažnas net neįsivaizduoja. Aišku, prie potraukio šiai profesijai, anot merginos, nemenkai prisidėjo ir puikus bibliotekos kolektyvas. „Prisimenu, artėjant savanorystės pabaigai jau pradėjau galvoti, kaip norėčiau čia pasilikti. Tik vis neišdrįsdavau to pasakyti“, – prisipažino mergina.

Retas gali įsivaizduoti bibliotekos gyvenimą joje nepabuvęs. Mes esame savotiškas traukos centras ir veiklų čia vyksta pačių įvairiausių

Ateitį sieja su bibliotekininkyste

Slapta Vaidos svajonė – likti dirbti Panevėžio bibliotekoje – išsipildė, mergina gavo darbo pasiūlymą. „Kaip tik tuo metu viena kolegė ruošėsi eiti į pensiją. Pagalvojau, kad tai puiki proga užsiminti, jog norėčiau pasilikti. Taigi pasisiūliau, kolektyvas neprieštaravo ir likau čia dirbti“, – džiaugėsi mergina.

Vaida tikino galinti drąsiai pasakyti, kad projekto metu atrado save – darbas bibliotekoje iš tiesų yra ir jos veikla, ir hobis viename: „Dauguma žmonių pirmadienio nelaukia, nes reikia eiti į darbą, o aš – atvirkščiai. Kiekvieno pirmadienio labai laukiu.“

Remdamasi savo patirtimi mergina kiekvienam jaunam žmogui siūlė nesivadovauti stereotipais, ryžtis išbandyti net tas veiklas, kurios iš pradžių atrodo nuobodžios. Kitaip tariant – nebijoti gyvenime surizikuoti. „Pirmiausia, jokia patirtis nebus pro šalį. Antra, toks žingsnis gali net visiškai pakeisti gyvenimą į teigiamą pusę“, – mintimis dalijosi mergina.

Be to, savanorystė, pasak pašnekovės, gali ne tik padėti surasti darbo vietą, naują įdomią veiklą, bet ir atskleisti tokių savybių, kurių žmogus net nenutuokė turįs. Vaida prisimena iki projekto buvusi kukli ir kiek uždara, o dabar – laisvai bendrauja su žmonėmis ir tuo mėgaujasi, teigia įgavusi pasitikėjimo savimi. „Galėčiau įvardinti kelis aspektus, kodėl patinka šis darbas. Pirmiausia, dėl jau minėto bendravimo su žmonėmis, antra – dėl saviraiškos galimybių. Retas gali įsivaizduoti bibliotekos gyvenimą joje nepabuvęs. Mes esame savotiškas traukos centras ir veiklų čia vyksta pačių įvairiausių“, – kalbėjo Vaida.

Apie finansus ar kokią kitą specialybę mergina tikina dabar net negalvojanti – dabar dirba darbą, kuris suteikia malonumą, todėl svajoja jį dirbti ir toliau.

Projekto „Atrask save“ tikslas – mažinti 15 iki 29 m. nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių skaičių Lietuvoje. Lietuvos darbo biržos ir Jaunimo reikalų departamento vykdomas projektas finansuojamas Europos socialinio fondo ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšomis. Daugiau informacijos apie projektą čia.

Remiamas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

07:15
07:03

Gera keliauti kartu

Kviečiame anties

Šiemet buvau geras

Maistas

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie 15min