Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Biokuro jėgainės projektas Kaune nutrauktas

„Lietuvos energija“
L+ nuotr. / „Lietuvos energija“
Šaltinis: 15min
0
A A

Lietuvos energija, atsižvelgusi į AB „Kauno energija” valdybos nutarimą nebesteigti bendros įmonės su „Lietuvos energija“ dėl naujos biokuro kogeneracinės jėgainės statybos Kaune, buvo priversta nutraukti bendros įmonės steigimo procedūrą.

Projektą buvo planuojama įgyvendinti per 3 metus – iki 2014 m. Siekdama energijos gamyboje vis daugiau naudoti atsinaujinančius energetinius išteklius (AEI),  vietoj nuolat brangstančių importuojamų dujų, bei prisidėti prie naujų  technologijų plėtros Lietuvoje, „Lietuvos energija“ kartu su „Kauno energija“ jau šiemet planavo pradėti plėtoti biokuro kogeneracinės jėgainės projektą Kaune (Petrašiūnuose), tačiau, pasikeitus Kauno miesto savivaldybės tarybos ir „Kauno energijos“ valdybos sudėčiai, pastaroji šių metų rugpjūtį nieko nepaaiškinusi atšaukė visus ankstesnės kadencijos Valdybos anksčiau priimtus sprendimus ir nusprendė šio projekto nebeplėtoti kartu su „Lietuvos energija“.

„Lietuvos energija“ generalinio direktoriaus Daliaus Misiūno teigimu, buvo planuojama, kad naujoji kogeneracinė jėgainė gamins apie 50 MW šilumos energijos bei apie 25 MW elektros energijos, o jos pagamintas šilumos kiekis sieks per 20 proc. Kauno miestui reikalingos energijos.

Kadangi naujojoje jėgainėje šilumos energija būtų gaunama deginant biokurą, kuris yra pigesnis nei importuojamos rusiškos dujos, naujajai jėgainei pradėjus veikti, t.y. jau 2014 metais, šildymas Kauno gyventojams būtų atpigęs. Naudojant atsinaujinančius energetinius išteklius, taip pat būtų pagaminta ir daugiau „žaliosios“ elektros energijos. Taip Lietuva būtų galėjusi padidinti energijos gamybos dalį iš AEI pagal šalies įsipareigojimus Europos Sąjungai (Iki 2020 m. Lietuva iš AEI turi pagaminti ne mažiau kaip 23 proc. energijos).

2010 m. lapkričio 3 d. Kauno miesto tarybos kolegija vienbalsiai pritarė šiai iniciatyvai, kuria būtų siekiama ne tik modernizuoti miesto šilumos ūkį, bet ir gamyboje pradėjus naudoti biokurą, sumažinti šildymo kainas vartotojams bei prisidėti prie aplinkos tausojimo.

Pagal projekto koncepciją buvo planuota, kad Lietuvos energija prisiimtų projekto įgyvendinimo riziką,  koordinuotų įgyvendinimą bei vykdytų projektą savo lėšomis, o AB „Kauno energija“ prie projekto prisidėtų nepiniginiu įnašu – užtikrintų ir suteiktų prisijungimą prie jos valdomų šilumos perdavimo tinklų bei užtikrintų galimybę naujos jėgainės statybai panaudoti jai priklausančią teritorijos dalį ir statinius, esančius Petrašiūnų elektrinės teritorijoje.

„Lietuvos energija“ buvo pasirengusi investuoti 260 mln. litų.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min