Šįmet tai jau dvidešimtoji šiose apylinkėse atsiradusi smegduobė, praneša „Lietuvos žinios“.
Didžiausia šįmet smegduobė prasivėrė Ežerėliuose. Šio kaimo gyventojas Aivaras Bajoras vieną rytą buvo pažadintas galingo gausmo, kuris jam labai priminė didžiulės mašinos variklio riaumojimą. Garsas vyrą nuvedė į pievą už šimto metrų nuo gyvenamojo namo. Tačiau įprastai dailios pievos nebuvo likę nė ženklo. Jos vietoje rudavo ir akyse raukšlėjosi žemė. Priėjęs dar arčiau, A.Bajoras išvydo duobę, kuri pamažu virto didžiule, kone keliolikos metrų skersmens smegduobe.
Kai specialistai nuvyko matuoti duobės, jos gylis buvo 8, o skersmuo – 13,2 metro. Šiuo metu duobės kraštai ir toliau smenga, tad ji platėja.
Biržų regioninio parko geologo Benjamino Dagio teigimu, ilgainiui visos karstinės įgriuvos įgauna piltuvo formą.
Mažesnė, bet labai įspūdinga smegduobė šįmet atsivėrė ir Vyto bei Rimutės Jareckų sodyboje Kirkiluose. Iš pradžių buvusi šulinio dydžio duobė ilgainiui virto septynių metrų pločio bei 3,5 metro gylio įgriuva.
Apie didžiules įgriuvas namų kiemuose gali papasakoti dažnas Biržų regioninio parko gyventojas, nes jų čia suskaičiuojama per dešimtį tūkstančių. Štai Daumėnuose gyvenanti Zita Kubilienė tikino, kad prieš šešerius metus visą naktį girdėjusi griaustinį ir net tarėsi matanti žaibus, nors tą naktį buvo visiškai giedra. Rytą į kiemą išėjusi moteris pamatė griaudėjimo pasekmę. Naktį atsivėrusi bedugnė, ją apžiūrėjusių specialistų teigimu, buvo tokios apimties, kad į ją galėjęs įtilpti penkių aukštų namas. Dabar į piltuvo formą įgavusią smegduobę galėtų tilpti jau tik dviaukštis.
Biržuose keliama versija, kad dėl besiveriančios žemės kalti kitados čia žemes valdę didikai Radvilos. Būtent jiems, XVI amžiuje užtvenkusiems pro Biržus tekančias Apaščios ir Agluonos upes, radosi pirmasis Lietuvoje dirbtinis ežeras, pavadintas Širvėna. Manoma, kad dirbtinai atsiradęs didžiulis vandens plotas tirpdo požeminius gipso klodus, todėl veriasi ir smenga apylinkių žemė.
