Kaip sakė LGT Inžinerinių geologinių tyrimų poskyrio vedėjas Vidas Mikulėnas, po 8–10 m storio gruntų ir uolienų skliautu yra susidariusi apie 40 m skersmens karstinė tuštuma, kuri užima dalį sodybos kiemo. Pavojui, kuris gresia gyvenamajam namui ir kitiems statiniams, įvertinti reikia atlikti sklypo inžinerinius geologinius tyrimus. Pasak Vido Mikulėno, akivaizdu, kad smegduobės aktyvūs statūs šlaitai įgaus natūralų nuolydį, sodybos kiemo plotas dar sumažės apie kelis metrus, o pirties pastato didžioji dalis neišvengiamai nugrius.
Šios smegduobės pietvakarinė dalis įgriuvo 2004 m. gruodį. Tada susidarė 7,2 m gylio ir 12 m pločio įgriuva. Po devynerių metų, 2013-aisiais, ties kiemu smegduobė griuvo šiaurės vakarų kryptimi gyvenamojo namo link iki 12 m gylio. Toje pačioje vietoje praėjusį gruodį karstiniai procesai vėl suaktyvėjo – gruntas pradėjo kristi į smegduobę gyvenamojo namo link, o vasario pradžioje dėl to pradėjo griūti pirtis.
Šiaurės Lietuvos karstiniam regionui priklausanti teritorija, kurioje yra Kirkilų kaimas, itin sukarstėjusi. Joje per pastarąjį dešimtmetį atsirado 16 naujų įgriuvų.
LGT jau kelis dešimtmečius stebi karstinio kraštovaizdžio kitimą. Duomenis apie naujus karstinius reiškinius registruoja informacinėje sistemoje. Šiemet šalyje užregistruoti 3 nauji karstinai reiškiniai, tačiau pavasariui įsibėgėjus paprastai jų atsiranda daugiau.
