Sekite 15min Google
Politikai tvirtina, kad svarbiausias metų dokumentas taps ne tik egzaminu naujajam ministrui, bet ir savotišku testu T.Valį pasirinkusiam premjerui Mindaugui Sinkevičiui.
Pastarasis kol kas finansų ministrui leidžia slapstytis ne tik nuo opozicijos, bet ir nuo valdantiesiems kylančių klausimų apie tai, kaip bus užkamšytos galinčios atsiverti skylės būsimame biudžete. „Mums parodė griaučius, iš kurių sunku suprasti, ar jie žmogaus, ar kokio gyvūno“, – kalbėdami apie situaciją dėl būsimo biudžeto, ją šaržavo net ir socialdemokratai.
Daugiausiai priekaištų, ypač iš mažųjų valdančiosios koalicijos partnerių, ir ministrui, ir Vyriausybės vadovui skrieja dėl to, kad deficitinio biudžeto gairės iš pradžių buvo pristatytos viešai, o tik paskui jiems.
Kalbama, kad Finansų ministerijos atstovai netgi aiškinosi galimybes pavėlinti biudžeto projekto pateikimą, taip sukeldami nusistebėjimą Seime, kuris nieko panašaus esą nėra regėjęs net per pandemiją.
Bet kokiu atveju, biudžeto projekto startas šįkart kažkiek primins anuos laikus, nes jo priėmimas Vyriausybėje artėjantį penktadienį vyks nuotoliu.
Be to, iki privalomo dokumento registravimo pabaigos bus likusios valandos. Neatmetama, kad politinė įtampa gali neslūgti ir per visą biudžeto projekto svarstymą Seime. Ji per kraštus ėmė veržtis jau šią savaitę.
Jau išliejo nuoskaudas
Dėl to, kaip prasidėjo biudžeto projekto svarstymas, iš Seimo tribūnos praėjusį antradienį kritikos pažėrė valstiečių atstovas Valius Ąžuolas.
Karingasis politikas Seimo posėdžio pabaigoje išliejo susikaupusias nuoskaudas dėl net ir nuo koalicijos partnerių po devyniais užraktais esą slepiamo biudžeto projekto.
Kai kurie politikai vėliau juokavo, kad jiems buvo neramu, ar Seimo posėdžiui tąkart pirmininkavusi socialdemokratė Orinta Leiputė pratrūkusiam V.Ąžuolui neužtvos per galvą jai po ranka buvusiu plaktuku.
Valstiečių atstovas piktinosi, jog koalicijos partneriai vis dar neturi pagrindinių būsimo biudžeto skaičių. „Mes kol kas matėme tik kelias reklamines skaidres“, – atviravo jis.
Parlamentaras taip pat dalijosi įtarimais, jog biudžeto dalybos esą gali vykti remiantis principu myliu – nemyliu. „Didieji koalicijos partneriai paslėpė (biudžeto projektą, – red. past.) ir mūsų neprileido į prioritetų skirstymą. Mes gal esame reikalingi tik balsavimui“, – liejo nuoskaudą valdančiosios daugumos atstovas.
Reikalingi tik balsuojant?
Pastarosiomis dienomis tokių nuoskaudų buvo ir daugiau. Jų esą buvo girdėti ir valdančiose frakcijose, kuriose aptartas koalicinėje taryboje praėjusią savaitę vykęs biudžeto pristatymas.
Iš karto po jo kai kurie valdančiųjų atstovai garsiai stebėjosi, kad biudžeto projekto pristatymas esą nebuvo išsamus. Demokratų lyderis Virginijus Sinkevičius prakalbo, jog liko daug neatsakytų klausimų.
Tuo metu valstiečių ir žaliųjų sąjungos vedlys Aurelijus Veryga aiškino, kad biudžete neatsispindi koaliciniai susitarimai ir nuogąstavo, jog nebuvo įsiklausyta į valstiečių siūlymus.
Seimo Valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnas Eimantas Kirkutis 15min pripažino, kad V.Ąžuolo iš Seimo tribūnos išlietos nuoskaudos iš dalies atspindi ir nuotaikas frakcijoje.
„Sakyčiau, kad jam pritaria pusė frakcijos. Nusivylimas yra akivaizdus, o Valius nuo savęs dar pridėjo spalvų“, – pastebėjo politikas, paklaustas, kiek kritiškas V.Ąžuolo pasisakymas atspindi bendrą frakcijos poziciją.
Anot E.Kirkučio, labiausiai valstiečius esą suglumino tai, kad būsimo biudžeto gairės viešai buvo pristatytos prieš planuojamas diskusijas koalicinėje taryboje.
Gal ministrui projektas atrodo ir gražiai, bet mes jaučiamės tik mygtukų maigytojais
Be to, parlamentaras tvirtino, kad valdantieji esą negavo jokios papildomos informacijos, nei buvo pateikta per prieš tai įvykusią spaudos konferenciją. „Mes visi koalicijos partneriai buvome pastatyti prieš faktą. Prieš tai nebuvo jokio pasitarimo“, – stebėjosi E.Kirkutis.
Jis neslėpė, kad finansų ministras valdančiųjų kvietimus iš anksto aptarti biudžeto projektą esą ignoravo lygiai taip pat, kaip ir opozicijos bandymus jį prisikviesti. „Gal ministrui projektas atrodo ir gražiai, bet mes jaučiamės tik mygtukų maigytojais“, – nusivylimo neslėpė vienos iš valdančiųjų frakcijų seniūnas.
Situacija – tragikomiška
Panašiai 15min kalbėjo ir Agnė Širinskienė, vadovaujanti Seimo Demokratų frakcijai. Jos teigimu, frakcija yra nusivylusi tuo, kaip vyko biudžeto pristatymas.
Anot jos, valdančiųjų atstovai praėjusią savaitę vykusiame koalicinės tarybos posėdyje neišgirdo nieko konkretaus nei apie papildomus finansavimo šaltinius, nei apie tai, kokios būsimos išlaidos išaugina 3,8 proc. deficitą.
„Ministras tam tiesiog nebuvo pasirengęs. Išėjo tokia tragikomiška situacija, kai mažieji koalicijos partneriai patys dar bandė įvardyti galimus finansavimo šaltinius, o ministras leido suprasti, kad jis po keliolika tūkstančių eurų nešūdeliaus.
Tai net nežinau, kaip čia gražiau pasakyti, kaip tą ašarų pakalnę apibūdinti“, – juokdamasi įspūdžiais iš koalicijos pasitarimo dalijosi A.Širinskienė.
Ją ypač nustebino T.Valio atsipūtimas. Politikė pastebėjo, kad į biudžeto projekto pristatymą finansų ministras atsinešė tik du puslapius skaičių, kurie, be to, buvo užrašyti 28 dydžio šriftu.
„Aš jau nekalbu apie tai, kad pirmą kartą turbūt prieš viešą biudžeto pristatymą su juo nebuvo supažindintos frakcijos.
(Sauliaus, – red. past.) Skvernelio laikais finansų ministras už uždarų durų valdančiosiose frakcijose įprastai būdavo „ataudžiamas“ netgi labiau nei vėliau opozicijoje. Tokie pokalbiai politikams Seime leisdavo jausti bendrą atsakomybę už biudžeto priėmimą.
Bus labai sunku motyvuoti frakcijos narius balsuoti už tokį biudžetą, dėl kurio su jais nebuvo tartasi
Dabar jo akyse nesame matę ne tik mes, bet ir socialdemokratai. Bus labai sunku motyvuoti frakcijos narius balsuoti už tokį biudžetą, dėl kurio su jais nebuvo tartasi“, – dėstė A.Širinskienė.
Jau įvardijama ir pamaina
Ar už kitų metų biudžeto pristatymą Seime ir reikiamų balsų medžioklę yra atsakingas tik finansų ministras T.Valys, ar ir jį pasirinkęs M.Sinkevičius?
A.Širinskienė neatmetė, kad po biudžeto svarstymo Seime, ypač jeigu jis nebus sklandus, premjeras gali „išleisti“ finansų ministrą ilgesnių atostogų.
Be to, politikė pastebėjo, kad premjero iš Jonavos savivaldybės į Vilnių atsikviesta finansų viceministrė Lineta Jakimavičienė esą gaudosi netgi geriau už T.Valį.
Būtent ji pastaruoju metu minima kaip galinti pakeisti jau ne tik opoziciją, bet ir savus gluminantį finansų ministrą, kurį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Algirdas Sysas yra pavadinęs kosmonautu.
A.Širinskienė svarstė, kad M.Sinkevičius pasirinko T.Valį ir yra už jį atsakingas, tačiau politikė teigė negalinti paaiškinti premjero pasirinkimo motyvų. „T.Valys moka padaryti gerą įspūdį iš pirmųjų pokalbių. Gal ir premjerui tokį įspūdį padarė“, – svarstė su T.Valiu Valstiečių ir žaliųjų sąjungoje susidūrusi parlamentarė.
Anksčiau, prieš tapdamas socialdemokratu, naujasis finansų ministras dar spėjo pabūti ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nariu, priklausė šios partijos valdybai.
Aiškiai trūksta patirties
Anksčiau M.Sinkevičiaus pasirinkimu garsiai stebėjęsis buvęs socialdemokratų premjeras Algirdas Butkevičius įsitikinęs, kad jo nuogąstavimai pasitvirtino su kaupu.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetui priklausančio Demokratų frakcijos atstovo nuomone, biudžeto pristatymas valdančiosioms frakcijoms pradėtas per vėlai.
Be to, A.Butkevičių stebina, kad vis dar nėra aiškus būsimų pajamų planas. „Gali turėti nerealų planą ir tada turėti mažesnį fiskalinį deficitą. Bet dabar net nėra aišku, kokias pajamas planuoja turėti ir kokius mokesčius tikisi surinkti. Kaip galima dalinti išlaidas, kai net nežinai, kokias turėsi pajamas arba jas slepi?“ – kalbėdamas su15min stebėjosi ekspremjeras.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad jau šiemet kyla problemų su pajamų plano įgyvendinimu. Anot A.Butkevičiaus, valdžios situaciją esą gelbsti tik rekordus viršijanti infliacija.
Apie tai praėjusią savaitę užsiminė ir M.Sinkevičius. Premjeras pripažino, kad valstybei kyla iššūkių vykdant šių metų biudžeto surinkimo planą.
Dėl to, anot M.Sinkevičiaus, kol kas neplanuojama atsižvelgti į koalicijos partnerių siūlymus laikinai sumažinti dyzelino akcizą.
Kaip galima dalinti išlaidas, kai net nežinai, kokias turėsi pajamas arba jas slepi?
Anot A.Butkevičiaus, dabar vykstantis biudžeto planavimas yra neįprastas. „Turiu pripažinti, kad taip nėra buvę. Anksčiau už uždarų durų diskusijos įvairiais formatais vykdavo nuo ryto iki vakaro. Kiek girdžiu, dabar nieko panašaus nėra“, – sakė buvęs Vyriausybės vadovas.
Politikas tai aiškino ir naujojo ministro, ir premjero patirties stoka: „Be to, matyt, pasimetimas kyla ir dėl to, kad smarkiai keičiasi pagal Europos Sąjungos reikalavimus patvirtintas trimetis biudžeto planas ir nepavyksta subalansuoti pajamų bei išlaidų.“
Anot A.Butkevičiaus, Lietuvos ūkio augimas yra vienas sparčiausių visoje Europos Sąjungoje, todėl dar sunkiau paaiškinti valstybės skolos ir biudžeto deficito didinimą. „Ir šiuo atveju negalima dangstytis didėjančiomis išlaidomis krašto apsaugai, nes jos kitąmet turėtų būti panašios, kaip ir šiemet“, – sakė politikas, kuris nėra tikras, ar nebus bandoma peržengti ir dabar skelbiamo 3,8 proc. deficito.
Bando taikyti Jonavos patirtį?
A.Butkevičius, kaip ir kai kurie 15min neoficialiai kalbinti socialdemokratai, mano, jog M.Sinkevičius toleruoja T.Valio akibrokštus, nes pats jį pasikvietė į naują Vyriausybę.
T.Valys finansų ministro poste pakeitė Kristupą Vaitiekūną, kuris anksčiau dirbo ir socialdemokrato Rimanto Šadžiaus komandoje.
Vis dėlto socialdemokratai mano, kad situaciją dar būtų buvę įmanoma suvaldyti, jeigu nebūtų taip drastiškai pakeista visa ministerijos vadovybė.
Joje neliko Dariaus Sadecko, kuris daugybę metų buvo atsakingas už biudžeto formavimą. Buvęs viceministras šias arba patarėjo pareigas ėjo ir prie ankstesnių valdžių, o ministerijoje darbavosi nuo 2002-ųjų.
Tačiau ir socialdemokratams keblu paaiškinti, kodėl M.Sinkevičius užsigeidė pakeisti buvusį populiarų ministrą K.Vaitiekūną į „po kosmoso platybes“ skrajojantį T.Valį.
Svarstoma, kad K.Vaitiekūnas esą greičiausiai nebūtų sutikęs neapdairiai didinti išlaidų ir rizikuoti pažeisti fiskalinę drausmę bei peržengti vadinamuosius Mastrichto kriterijus.
Neabejojama, kad dėl to Valstybės kontrolė neigiamai vertins būsimą biudžeto projektą, tačiau naujoji valdžia, panašu, nėra linkusi to labai sureikšminti. „Galbūt ministru buvo pasirinktas asmuo, kuris nedrįstų prieštarauti M.Sinkevičiui. Jis, matyt, nėra pratęs, kad kažkas jam prieštarautų. Turbūt Jonavoje buvo kitokia praktika“, – svarstė vienas socialdemokratų veikėjų.
Beje, Vyriausybei palankius signalus dėl deficito perviršio jau pasiuntė jos pažadą daugiau kaip 10 proc. didinti pensijas užsitikrinęs šalies vadovas Gitanas Nausėda.
Prezidentas 15min laidoje „Apkalbėkime. Su Tadu Ignatavičiumi“ teigė, kad nesibaimina dėl valdžios planuojamo 3,8 proc. valdžios sektoriaus deficito. Šalies vadovas jį sieja su išaugusiais gynybos poreikiais bei pensijų augimu. „Kol kas – ne“, – sakė valstybės vadovas, paklaustas, ar nemato grėsmės, jog valstybė ima pernelyg išlaidauti.
„Jis (valdžios sektoriaus deficitas – red. past.) tikrai yra absoliučiai 100 proc. susijęs su mūsų krašto apsaugos prioritetu, bet man labai svarbu taip pat žinoti, kad mes neaukojame visų kitų tikslų, tarp jų ir pensijų kėlimo, visko nesudeginame ant krašto apsaugos altoriaus“, – kalbėjo jis.
Nepaisant to, jog Mastrichto kriterijus leidžia 3 proc. BVP valdžios sektoriaus deficito ribą, G.Nausėda sakė esantis tikras, kad Lietuva turėtų pakankamai argumentų Europos Komisijai pristatyti priežastis, kodėl deficitas viršijamas.
„Matau, kad kritiką dabar reiškia, pavyzdžiui, konservatoriai, liberalai. Puikiai prisimenu, kad jų vadovavimo metais krašto apsaugos biudžetas sudarė 3 procentus. Tai dabar tas biudžetas yra 2 proc. didesnis.
Atimkime iš dabartinio planuojamo 3,8 proc. deficito tuos 2 procentinius punktus ir išeis, kad šita Vyriausybė, jeigu ji būtų krašto apsaugai skyrusi tiek, kiek Ingridos Šimonytės Vyriausybė, būtų turėjusi 1,8 proc. deficitą“, – skaičiavo G.Nausėda.
Tuo metu opozicijos atstovai, tarp jų ir I.Šimonytė, siūlo įstatymuose įtvirtinti nuostatą, kad valstybės skola negalėtų būti didesnė nei 45 proc. BVP.
„Įvesdami ribą, mes įtvirtiname atsakomybę ir užkertame kelią galimybei finansinę naštą nepastebimai perkelti kitoms vyriausybėms“, – siūlymą grindė konservatorius Mindaugas Lingė.
Praėjusią savaitę valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė Seime pranešė, kad po trejų metų vien valstybės skolos aptarnavimo išlaidos gali pasiekti beveik 2 mlrd. eurų.
