-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2013 07 31

Brakonierių svajonė pildosi – tvarkai užtikrinti trūksta aplinkosaugininkų

Aplinkos apsaugos inspektoriai pripažįsta, kad turimomis pajėgomis nesusitvarko su aplinkosaugos uždaviniais – kai kuriuose vietovėse tvarką prižiūri vos pora inspektorių. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos direktorius Rolandas Masilevičius skaičiuoja, kad, norint užtikrinti visos paros budėjimą regionuose, reikia 30 papildomų etatų.
Medžiotojas
Medžiotojas / 123RF nuotr.

Savo ruožtu premjeras Algirdas Butkevičius leidžia suprasti, kad po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl valstybės tarnautojų atlyginimų apie naujus etatus aplinkosaugai teks pamiršti.

Inspektoriai nesusitvarko, jų – per mažai

R. Masilevičius teigia, kad jo vadovaujamame departamente įsteigti 102 etatai, tačiau tiesioginį inspektavimą vykdo 40-50 inspektorių. „Tai tikrai nėra didelis skaičius regionui. Vilniaus regione dar yra 79 neetatiniai darbuotojai, tačiau didžiausia nauda – kai jie padeda užfiksuoti pažeidimą ar suteikia informacijos. Vieniems vykdyti veiklą, ypač susijusią su medžioklės pažeidimais, nerekomenduojame, nes tai pavojinga sveikatai ir gyvybei“, – tinklalapiui LRT.lt pasakoja vadovas.

Elektrėnuose situacija dar blogesnė – vos du inspektoriai atsakingi už Lietuvos elektrinės, Kazkokiškių sąvartyno bei Vievio paukštyno veiklą, gamtos pažeidimus Elektrėnų mariose.

Elektrėnuose situacija dar blogesnė – vos du inspektoriai atsakingi už Lietuvos elektrinės, Kazkokiškių sąvartyno bei Vievio paukštyno veiklą, gamtos pažeidimus Elektrėnų mariose. Pasak R. Masilevičiaus, dėl tokios situacijos į visus pranešimus sureaguoti nėra galimybių. „Gauname daug nusiskundimų, kad po darbo niekas nekelia ragelio“, – tęsia LRT.lt pašnekovas.

Tuo metu Kauno rajone dirba 3 aplinkosaugininkai. „Kiek pajėgiam, tiek“, – tvirtina Vytautas Rimas, Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros vedėjas. Anot jo, svarbu, kad į gamtos priežiūrą įsitrauktų seniūnijos, medžioklės plotų naudotojai, žemių savininkai, mat vien aplinkosaugininkai nepajėgia atlikti didžiulio darbo. „Vienas nieko nepadarysi, visur nesuspėsi, niekas sušilęs nelėks. Geriau, kai žmonės žino, kad dirba daugiau darbuotojų, tada privengia.

Vienas būna prie Nemuno, kitas prie Dubysos, trečias – prie tvenkinio. Natūralu, kad kai kurie žvejai ar medžiotojai nėra sutikę aplinkosaugininko. Vis dėlto, daugiausia orientuojamės į grubius pažeidimus neršto metu, kai deginama žolė ar suaktyvinama veikla, kurios metu greičiausiai bus pažeisti teisės aktai“, – tinklalapiui LRT.lt kalba V. Rimas.

A. Butkevičius: steigti naujus etatus nėra galimybių

Kad susidariusi situacija nėra normali, pripažįsta ir aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Pasak jo, derinant kitų metų biudžetą buvo numatyta įsteigti 25 naujus etatus, tačiau finansavimo negauta nė vienam etatui. „Iš tikrųjų etatų reikėtų daugiau, tačiau viskas susiję su finansais. Vyriausybės nuostata – ne tik nepridėti naujų etatų, bet netgi mažinti 10 proc.“, – tikina V. Mazuronis.

Savo ruožtu R. Masilevičius skaičiuoja, kad, norint užtikrinti visos paros budėjimą bei sukomplektuoti po vieną ekipažą regione, reikėtų 30 papildomų etatų visoje Lietuvoje. Tuo metu Vyriausybės atstovai skaičiuoja, kad 25 naujoms pareigybėms Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijose (GGAI) įsteigti reikėtų daugiau nei pusantro milijono litų.

„Po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl atlyginimų valstybės tarnautojams esame priversti taupyti, biudžeto išlaidos didės, tad įkurti naujų etatų kitąmet galimybės nėra“, – tinklalapiui LRT.lt atsako premjeras Algirdas Butkevičius.

Šiuo metu GGAI dirba 54 pareigūnai, vykdantys inspekcinį darbą (įskaitant vadovus). Vienoje GGAI vidutiniškai dirba 6 pareigūnai, kurių darbas organizuojamas pagal gaunamą informaciją ar, retais atvejais, pagal sudaromus darbo grafikus. Dėl nepakankamo darbuotojų skaičiaus nėra galimybių organizuoti nepertraukiamą darbą pamainomis.

Belsis į finansų ministro širdį

Anot premjero atstovės spaudai Evelinos Butkutės-Lazdauskienės, aplinkos ministras turi teisę jam pavaldžiose institucijose, atsižvelgdamas į poreikį, keisti etatų skaičių, tačiau – neperžengdamas nustatytų ribų.

Anot V. Mazuronio, dėl susidariusios situacijos tenka ieškoti vidinių resursų, mėginama kurti inspektorių skatinimo schemą. „Viską, ką galime daryti, suprasdami situaciją, mes stengiamės daryti, o dėl etatų didinimo ir toliau belsimės į Finansų ministro širdį, nors puikiai suprantame, kad tą daro visos ministerijos“, – LRT.lt kalbėjo V. Mazuronis.

Aplinkos ministras tikina, kad skatinami ir neetatiniai savanoriai, tačiau „su jais pasitaiko visko“ – tą esą patvirtina ir brakonieriavimo istorija Kaune, kai Vilniaus gamtosaugininkai Kauno apylinkėse sulaikė neetatinius gamtos apsaugos inspektorius, kurie įtariami brakonieriavimu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius