Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Prenumeruoti
2017 12 15

Budinčios globėjos darbo sutartyje tarp eilučių įrašyta ir meilė

Kaunietė Salomėja Mikutavičienė dirba visą parą, septynias dienas per savaitę, o jos darbas – namuose. Tiesa, jis – kiek neįprastas. Moteris yra budinti globėja, bet kuriuo paros metu privalanti į savo namus priimti iš tėvų paimtus vaikus ir suteikti jiems globą. Tačiau ne tik ją. Darbo sutartyje, tarp eilučių, įrašyta ir meilė.
Salomėja Mikutavičienė
Salomėja Mikutavičienė / Aliaus Koroliovo/15min nuotr.
Temos: 2 Kaunas Vaikų globa

„Be meilės nieko nebus. Jei žmogus yra registruotas Darbo biržoje, ilgai neranda darbo ir tada nutaria, kad taps globėju ir rūpinsis vaikais, nieko nebus. Tam, kad dirbtum tokį darbą, tu turi norėti būtent šio darbo“, – sako S.Mikutavičienė.

Tiek socialiniai darbuotojai, tiek vaiko teisių apsaugos specialistai ne kartą yra sakę, jog be tėvų priežiūros likusiems vaikams augti globos namuose nėra gerai. Jie turėtų gyventi artimoje į šeimą aplinkoje – šeimynose arba globėjų šeimose.

Vadovaujantis šia nuostata tiek Kaune, tiek kitose savivaldybėse imta ieškoti šeimų, galinčių tapti budinčiais ir laikinais globėjais.

Budinčio globėjo šeimoje vaikas gyvena iki trijų mėnesių, vėliau, jei situacija namuose tapta stabili ir nepavojinga, jis grąžinamas tėvams. Jei ne – iki metų laiko apgyvendinamas laikino globėjo šeimoje.

Kaunietė Salomėja – viena iš Kaune esančių budinčių globėjų. Socialiniai darbuotojai jai gali paskambinti bet kuriuo paros metu, jei iš šeimos yra paimamas mažametis.

Mergaitę parsivežė iš ligoninės

Ramioje Žemųjų Šančių gatvėje kartu su vyru gyvenanti S.Mikutavičienė budinčia globėja dirba jau pusmetį. Per šį laiką jos šeimoje gyvena jau antrasis vaikas.

Pirmą kartą Salomėja globojo devynių mėnesių berniuką, dabar – metų ir vieno mėnesio mergaitę Liviją (vardas pakeistas – red. past.).

Liviją maždaug prieš pustrečio mėnesio globėja į savo namus parsivežė tiesiai iš vienos Kauno gydymo įstaigos. Čia mergaitė atsidūrė po nelaimingo atsitikimo namuose.

Tada, įvertinę situaciją šeimoje, specialistai nutarė, kad vaikui augti biologinėje šeimoje nesaugu, tad Livija perduota globėjos žinion, o dar du jos broliai – kitiems globėjams.

Emociškai tai nėra lengva: prieš tave yra tėtis, mama, o tu išsiveži jų vaiką.

„Emociškai tai nėra lengva: prieš tave yra tėtis, mama, o tu išsiveži jų vaiką. Lyg ir esi niekuo dėtas, bet į tave žvelgia ne visai draugiškai“, – pasakojo S.Mikutavičienė.

Tačiau vėliau santykiai su biologiniais tėvais tampa normalūs, mat globėja du kartus per savaitę vaikus veža į susitikimus su tėvais.

Pati S.Mikutavičienė sako šeimų, iš kurių paimami vaikai, nesmerkianti. „Lengviausia pasmerkt. Taip susidėliojo situacija ir jiems tapo sunkiau rūpintis vaikais. Dabar priešiškumo iš tėvų nejaučiu. Kaip ten bebuvę, jiems yra skaudu – jų vaikas auga kitoje šeimoje, prisiriša prie kito žmogaus. Bandau tuos žmones suprasti. Jie stengiasi, jie nori vaikus susigrąžinti, todėl tikiu, kad Livija grįš į namus“, – sakė S.Mikutavičienė.

Augini taip, kaip auginai savus vaikus

Tiek Livija, tiek prieš tai budinčios globėjos šeimoje augęs berniukas dar buvo maitinami motinos pienu, todėl vienas iš didesnių iššūkių pradžioje – mitybos pokyčiai.

S.Mikutavičienė sako, kad tenka perprasti visus mažų vaikų įpročius. Pavyzdžiui, Livija buvo įpratusi miegoti manieže. Todėl moteris kurį laiką negalėjo suprasti, kodėl mergaitei taip sunku užmigti lovelėje.

Pirmuosius žingsnius bandanti žengti Livija – kaip gyvas sidabras, todėl Salomėja sako negalinti mergaitės nė trumpam palikti be priežiūros. Be to, ne savas, o svetimas vaikas dar labiau įpareigoja ir dėl jo jauti didžiulę atsakomybę.

„Taip, atsakomybė yra milžiniška. Bet nuolat apie tai negalvoji: augini, myli tą vaiką taip, kaip auginai ir mylėjai savus. Ir prie jo prisiriši, ir skirtis būna sunku. Suprantu, kad tai nėra mano vaikas, nėra mano kraujas, bet, kaip sako mano vyras, kol ji auga mūsų namuose, ji yra mūsų“, – sako mergytę prie savęs glaudžianti moteris.

Atsakomybė yra milžiniška. Bet nuolat apie tai negalvoji: augini, myli tą vaiką taip, kaip auginai ir mylėjai savus.

Tam, kad galėtų tapti budinčia globėja, turėjo pritarti visa Salomėjos šeima: vyras ir jau suaugę vaikai.

Apie tai, kad norėtų globoti vaikus, kaunietė buvo pagalvojusi ne kartą. „Paradoksas – aš visada to norėjau, tačiau dirbau kitoje srityje. Taip jau būna, kad žmogus eina ne tuo keliu, kuriuo turi eiti.

Norėjau ten, kur vaikai, galvojau apie savanorystę. Galiausiai priėmiau sprendimą ir tapau budinčia globėja. Nesinori nugyventi gyvenimo nepadarius gero darbo.

Man labai daug padeda vyras. Jei ne jis, būtų tikrai sunku. Tarkim, Liviją reikia vežti į pasimatymus su tėvais, pas gydytojus, o ji nesėdi automobilinėje kėdutėje, ji tokio daikto iš viso nepažinojo. Man vienai ją vežti būtų tiesiog nesaugu“, – pasakojo S.Mikutavičienė.

Netrūko bemiegių naktų

Prie kito žmogaus mažas vaikas įpranta per kelis mėnesius, sako S.Mikutavičienė. „Ir jie glaudžiasi prie žmogaus, kuris juos myli. Vaikai jaučia tokius dalykus. Nors būdavo visko – tekdavo keltis naktimis, nes verkdavo. Vaikui reikia mamos“, – sakė pašnekovė.

Kai S.Mikutavičienė globojo pirmąjį vaiką, situacija buvo sudėtingesnė – berniukas sunkiai atprato nuo maitinimo krūtimi. Netrūko bemiegių naktų, reikėjo daug kantrybės.

„Maždaug du mėnesius normalaus, produktyvaus poilsio nebuvo. Bet niekada nebuvo taip, kad norėčiau atiduoti vaiką atgal.

Kai būdavo sunku, aš tik galvodavau, kad man užtektų sveikatos. O jėgų ir kantrybės? Kai reikia, jų ir yra. Iš kažkur atsiranda. Be to, iš globojamų vaikų ir pats gauni daug“, – sakė S.Mikutavičienė.

Kaunietė sako, jog jei žmonės pasvarsto apie tai, kad galėtų suteikti namus ir meilę svetimiems vaikams, tą reiktų ir daryti.

Prieš tai globėjai baigia mokymus, kalbasi su socialiniais darbuotojais, įvertinama ir jų šeimos, namų aplinka ir tik tada priimamas sprendimas dėl globėjo darbo. Pagal darbo sutartį įdarbinti globėjai gauna atlyginimus.

„Apie pinigus aš nenorėčiau kalbėti. Vieni sako, kad uždirbu daug, kiti – kad mažai. Tačiau galiu pasakyti tik vieną: jei apie globėjo darbą žmonės galvoja tik dėl pinigų, tai šis darbas – ne jiems. Visų pirma reikia mylėti vaikus“, – kalbėjo S.Mikutavičienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pranešimas apie prašymų dėl triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo išlaidų kompensavimo priėmimą
Reklama
Atėjo metas apsitverti sklypą: specialistų patarimai
Reklama
Steikų diena: kaip paruošti sultingą ir burnoje tirpstantį steiką?
Reklama
„CFMOTO“ tapo naujos motociklų vairavimo akademijos Lietuvoje partneriais
Užsisakykite 15min naujienlaiškius