Katiliškių kaimo gyventoja Liucija sakė visą šeštadienio rytą besižvalgiusi į dangų ir kaimyno Genadijaus sodybą. Per dvi savaitgalio dienas visas pasodintas bulves kartu su sūnumi ir jo šeima pasiruošusiai nukasti moteriai dabar svarbiausia, ar nelis, tačiau nemažiau svarbu, ar jos kaimynas, kaip sutarta, atvažiuos su traktoriumi ir kasamąja.
„Aišku, išarti galėtų ir arkliu, kaime keli žmonės juos turi, tačiau bulvių – nemažai, 30 arų, todėl bus greičiau kasti traktoriumi. Bet dabar visi kasa, praėjusį ir šį savaitgalį tam yra labai tinkamas oras. Kaimynas, kuris pažadėjo išarti ir mums, matyt, kažkur užtruko, bet svarbiausia, kad atvažiuotų, kad kasamoji nebūtų sugedusi“, – paaiškino Liucija.
Bulvės šiemet mažesnės nei grybai, tačiau skųstis negaliu, nes iš 20 arų dar nenukasėme nė pusės, tačiau rūsyje jau daugiau kaip 15 maišų bulvių.Trisdešimt metų šiame kaime gyvenanti moteris tvirtino, kad bulvių derlius šiemet yra „neblogas“, tačiau mažesnių ir maistui nelabai tinkamų bulvių galėtų būti mažiau. „Anksčiau auginome kiaulių, todėl mažesniosiomis bulvėmis šerdavome jas. Tokių būdavo apie penktadalis viso derliaus. Dabar jų tiek pat, bet neišmesime, o atiduosime kaimynams, kurie turi gyvulių“, – kalbėjo pašnekovė, pasiūliusi paėjėti iki pamiškės, kur „žmonėms užaugo tikrai geros bulvės“.
Dalį derliaus parduos
Pamiškėje „15min“ fotografą ir žurnalistą pasitiko prie ką tik išartos vagos palinkusi to paties kaimo gyventoja Regina. Ji pasakojo laukianti talkos – netrukus kasti bulvių atvažiuos vaikai su anūkais. „Kasime penkiese, o trys anūkai galės po lauką išnešioti maišus ir pamiškėje pagrybauti. Aišku, bulvės šiemet mažesnės nei grybai, tačiau skųstis negaliu – iš 20 arų dar nenukasėme nė pusės, tačiau rūsyje jau daugiau kaip 15 maišų bulvių“, – tvirtino moteris.
Paėmusi į rankas penketą bulvių ji suskubo paaiškinti, kodėl sodino būtent tokias. „Nežinau šios veislės pavadinimo, bet žinau, kad ispaniškos. Gerai auga, nebijo daug drėgmės ir yra labai skanios. Kaip matote, užaugo vidutinės, nes vasara buvo labai karšta. Šitos – ankstyvosios, jų pasikasdavome maistui jau prieš mėnesį. Šios veislės bulvių užauga nedaug, tačiau didelių. Jeigu neklystu, jos vadinasi „Adora“ ar kažkaip panašiai“, – aiškino Regina.
Galbūt dalį derliaus šeima ruošiasi parduoti? „Ką čia pardavinėsi. Ankstyvąsias, kurios turguje kainuodavo po 2–3 Lt už kilogramą gal ir buvo galima parduoti, tačiau mūsų šeima didelė, dalį bulių išsiveža vaikai, todėl visas pasiliksime sau“, – teigė Katiliškių kaimo gyventoja.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Katiliškių kaimo gyventoja Regina sakė pasodinusi gerai augančias ir skanias bulves. Derliumi ji patenkinta. |
Dalį derliaus parduoti svarsto Jelena ir Jonas, vieną po kito nešę bulvių krepšius ir pylę į vagose stovinčius maišus. „Paskutinius penkerius metus bulvių nesodinome, nes neturėjome technikos. Šiemet įsigijome nedidelį traktorių, pasodinome daug nesitikėdami, tačiau derliumi esame tikrai patenkinti“, – sakė jie. Šeima bulves sodino tik sau, bet pamačiusi, kiek daug jų užaugo, ėmė galvoti ir apie pardavimą: „Nebūtinai vežti į turgų. Galbūt parduosime kaimynams, kuriems šiemet mažiau pasisekė, nes bulves pasodino netinkamoje vietoje.“
Svarbiausia – derlinga žemė
„Čia kaip loterija – bus geras oras, bus ir bulvių. Aišku, labai svarbu ir priežiūra. Bet svarbiausia, kad žemė gera būtų“, – kalbėjo Jelena ir Jonas, pirštu aprodydami artimiausius bulvių laukus. „Ten toliau – vien molis. O štai ten – daugiau juodžemio. Kur žmogus turi žemės, ten ir sodina, tačiau svarbu parinkti tinkamą rūšį ir tikėtis palankių orų“, – minėjo pašnekovai.
Apie žemės derlingumą iškart prakalbo ir Vilniaus rajono Totorinės kaimo gyventoja Liubovė. „Didelių bulvių beveik nėra – tik mažos, kurios labiau tinka ne valgymui, o gyvuliams. Bet dar tik pradėjome kasti, gal dar rasime ir geresnių bulvių. Pernai sodinome ten, kur daugiau juodžemio, todėl ir bulvių daugiau buvo, tačiau nemaža dalis – supuvusių. Šiemet pasodinome čia – smėlėtoje vietoje, tačiau karšta vasara jas labai išdžiovino. Karštis ir jokio lietaus, tad koks gali būti derlius?“ – šypsodamasi klausė moteris, mesdama kelias bulves į tolėliau pastatytą krepšį.
