Prezidentė E.Masiuliui nurodė imtis visų veiksmų, kad paštas taptų pelninga bei visiems gyventojams pasiekiama įstaiga ir, atvėrus rinką, dirbtų efektyviai.
Pasak ministro, Lietuvos paštas jau praėjusiais metais dirbo nuostolingai, todėl jo valdybai bei Stebėtojų tarybai buvo suformuoti uždaviniai, kurių neįvykdžius gresia vadovybės pakeitimas. E.Masiulio teigimu, paštui reikėtų mažinti veiklos sąnaudas, o pajamas didinti teikiant papildomų paslaugų: kurjerių ar finansines.
Leis privatizuoti nuo 2013-ųjų
Siekiama, kad 2011 metais Lietuvos paštas taptų pelną nešančia įmone. Šiam tikslui pasiekti bus nevengiama ir reorganizacijų: iki šiol iš 10 pašto apskričių liko penkios, filialų skaičius jau sumažintas nuo 910 iki 843.
Susisiekimo ministras teigė, kad artimiausiu metu darbuotojų skaičius ir toliau mažės – bus uždaryta dar 30 filialų. Kiek konkrečiai žmonių neteks darbo, jis pasakyti negalėjo. Esą ne visi uždarytų filialų darbuotojai eis į gatvę – dalis jų bus perkelti į mobiliojo pašto skyrius.
E.Masiulis tikino, kad iki 2013 metų paštas privatizuojamas nebus, tačiau paskui ministerija tam nesipriešins – esą esant laisvajai rinkai valstybei nėra ko kištis.
Ieško naujo vadovo
Ateinantį mėnesį ministras ruošiasi susitikti su dabartiniu pašto vadovu Ernestu Vaideliu ir įvertinti pasiektus rezultatus. Vadovo kėdė jau braška – E.Masiulis teigė, kad yra susitikęs jau su keliais galimais kandidatais į E.Vaidelio vietą, tačiau pavardžių atskleisti nenorėjo. Esą tai būtų nekorektiška, kol paštui vadovauja dabartinis direktorius.
Žiniasklaidoje anksčiau pasirodė informacijos, kad E.Vaidelį poste gali pakeisti buvęs VST elektros tiekimo tarnybos direktorius Andrius Urbonas, tačiau E.Masiulis šiuos faktus paneigė.
