„15-20 min. praeina, tada jie ateina, pažiūri, surenka, kas buvo įvykę, su mėlynėm koks žmogus, ar su galva praskelta”, – televizijai pasakojo buvęs nuteistasis Rolandas.
Jis pripažino, kad per tiek laiko žmogų galima ir užmušti, bei pareiškė, kad mirtinų atvejų pasitaikydavo.
Kiti buvę nuteistieji pasakojo, kad sumuštieji patys vengia skųstis pareigūnams.
„Toks įstatymas buvo, kad negalima skųstis. Ir kažkiek laikydavosi, nes būtų dar blogiau“, – teigė buvęs nuteistasis Audrius.
Kalėjime pabuvojęs Adomas pridūrė, kad pasiskundęs iškart tapsi „ožiu“.
Kastos yra trys: aukščiausioji, darbininkų ir nuskriaustųjų. Visos kastos šalinasi vadinamųjų „ožių“.
Be to, nuteistieji pasakoja, kad kalėjimuose vis dar gaji kastų sistema, esą nuo to, kuriai kastai nuteistasis priskiriamas, visiškai priklauso jo gyevnimas.
„Jie nueina pas viršininką, paprašo darbo, tai viršininkas klausia, kokios jis kastos, ir jam būna atsakyta“, – pasakojo buvęs nuteistasis Rolandas.
Kastos yra trys: aukščiausioji, darbininkų ir nuskriaustųjų. Visos kastos šalinasi vadinamųjų „ožių“.
Pasak buvusių nuteistųjų, net susimušę skirtingų kastų nariai nesodinami į vieną kamerą, neva prižiūrėtojai patys klausia, kuriai kastai priklauso nuteistasis.
Kalėjimų departamento vadovas Artūras Norkevičius tikina, kad prižiūrėtojai stengiasi reaguoti į konfliktus ir užkirsti jiems kelią, tačiau tai ne visada pavyksta, nes pareigūnai ne visur spėja, bet ne todėl, kad pataikautų nuteistiesiems.
„Yra tokių atvejų, kai prižiūrėtojai prisibijo nuteistųjų, juolab, kad nuteistųjų skaičius yra labai didelis. Šita kalinimo įstaigų struktūra, išdėstymas sudaro gana pavojingas sąlygas patiems nuteistiesiems ir jų prižiūrėtojams“, – teigė jis.
Primename, kad nuo 2008 m. iki dabar nuteistųjų Lietuvoje padaugėjo 1,5 tūkst., o sumažintas finansavimas privertė atleisti 400 prižiūrėtojų. Šiuo metu 9,5 tūkst. nuteistųjų prižiūri maždaug 3 tūkst. prižiūrėtojų.
