Papildyta: Baltijos šalių priėmimo į NATO nevadino klaida
Buvęs Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Robertas Gatesas savo naujoje knygoje Baltijos šalių priėmimo į NATO nevadino klaida, o teigė pritaręs šiam žingsniui. Tai rodo BNS gauta originali knygos citata, kuri paneigia „Amerikos balso“ interneto svetainėje paskelbtą pranešimą.
„Baltijos šalių, Lenkijos, Čekoslovakijos ir Vengrijos greitas įtraukimas buvo teisingas dalykas, bet manau, kad procesas tada turėjo sulėtėti“, – rašoma knygoje.
Buvo paskelbtas netikslus „Amerikos balso“ vertimas
Žemiau pateikiame anksčiau BNS skelbtos netikslios informacijos, sukėlusios Lietuvoje rezonansą, santrauką.
„Skubotas buvusių sovietinių satelitų priėmimas NATO buvo klaida“, – tvirtina buvęs Pentagono šefas netrukus pasirodysiančioje knygoje „Pareiga: karo sekretoriaus atsiminimai“ (Duty: Memoirs of a Secretary of War), kurios ištraukas paskelbė radijo „Amerikos balsas“ svetainė.
„Šis procesas turėjo vykti lėčiau. Amerikiečių susitarimas su Rumunijos ir Bulgarijos vyriausybėmis dėl karių rotacijos per jų bazes buvo nereikalinga provokacija“, – pažymi R.Gatesas.
„Skubotas buvusių sovietinių satelitų priėmimas…į NATO buvo klaida“, – konstatuoja buvęs Pentagono šefas netrukus pasirodysiančioje knygoje
R.Gatesas taip pat mano, kad bandymas pakviesti į NATO Gruziją ir Ukrainą buvo perdėjimas.
„Rusijos imperijos šaknys yra Kijeve, taigi tai buvo milžiniška provokacija, – rašo jis. – Ar europiečiai, jau nekalbant apie amerikiečius, buvo pasirengę siųsti savo sūnus ir dukteris ginti Gruzijos ar Ukrainos? Vargu. Taigi NATO plėtra buvo ne gerai apgalvotas karinis įsipareigojimas, o politinis aktas, kuris žlugdė Aljanso tikslus ir kuriuo neatsakingai buvo ignoruojama tai, ką rusai laikė savo gyvybiškai svarbiais nacionaliniais interesais“.
Apie R.Gatesą
R.Gatesas, kuris pagal išsilavinimą yra sovietologas ir priklauso Respublikonų partijai, dirbo su keturiais JAV prezidentais.
Jo nuomone, „santykiams su Rusija kenkė nevykęs vadovavimas nuo pat to laiko, kai prezidentas George'as Bushas 1993 metais paliko savo postą“: „Amerikiečių valdininkų, mokslininkų, verslininkų ir politikų, kurie nurodinėjo rusams, kaip jiems tvarkyti savo vidaus ir užsienio reikalus, arogantiškumas nulėmė didelį ir ilgalaikį atmetimą ir įnirtimą.“
Jis taip pat mano, kad Vladimiro Putino neapykanta Įprastinės ginkluotės Europoje sutarčiai (ĮGES) buvo suprantama – derybos su Rusija vyko jos silpnumo akimirką ir sutartis varžė Rusijos galimybes perdislokuoti pajėgas savo pačios teritorijoje: „Kaip vėliau pasakiau Putinui, aš nebūčiau pakentęs savo galimybių perdislokuoti pajėgas iš Teksaso į Kaliforniją suvaržymo.“
Jo nuomone, „santykiams su Rusija kenkė nevykęs vadovavimas nuo pat to laiko, kai „(prezidentas George'as Bushas) 1993 metais paliko savo postą“.
R.Gatesas taip pat mano, kad daug Vašingtono ir Maskvos santykių problemų posovietiniu periodu kelia Rusijos lyderių mėginimai vaizduoti JAV, NATO ir Vakarus kaip grėsmę Rusijai, ir bauginti kaimynines šalis.
Jis prisimena, kaip Miuncheno konferencijoje 2007 metais sėdėjo netoli Rusijos ir Ukrainos prezidentų V.Putino ir Viktoro Juščenkos.
„Kai kanclerė Angela Merkel užlipo ant pakylos atidaryti konferencijos, ji paliko tuščią kėdę, kuri skyrė Juščenką ir Putiną, – rašo R.Gatesas. – Iš savo vietos mačiau, kaip Juščenka žvelgia į Putiną su neslepiama neapykanta. Esu įsitikinęs, kad tie jausmai buvo abipusiai.“
Toje konferencijoje V.Putinas kritikavo JAV ir pareiškė, kad Vašingtonas bando eksploatuoti vienpolį pasaulį ir kad jo dominavimas nulėmė didesnį pasaulio nestabilumą, be to, paskatino konfliktus bei ginklavimosi varžybas.
„Bendrai Putino pareiškimų poveikis, ypač – dalyviams europiečiams, buvo palyginamas su šaltu dušu“, – pasakoja R.Gatesas.
„Kai Putinas grįžo į savo vietą, jis priėjo prie manęs, nusišypsojo, paspaudė ranką ir pakartojo tuomečio Rusijos gynybos ministro Sergejaus Ivanovo kvietimą apsilankyti Rusijoje“, – rašo jis.
R.Gatesui kalba Miuncheno konferencijoje buvo jo, kaip gynybos sekretoriaus, pirmoji užsienyje pasakyta kalba. Kaip pats pripažino, jis po V.Putino pastabų ją perrašė.
„Nusprendžiau neatsakyti Putinui jo stiliumi ir kaip ginklą panaudoti humorą“, – savo knygoje rašo R.Gatesas.
Tuometiis JAV gynybos sekretorius tada pareiškė, kad vieno Šaltojo karo pakako ir kad jis priima kvietimą atvykti į Rusiją.
R.Gatesas savo knygoje toliau rašo, kad vėlesnis jo susitikimas su V.Putinu Maskvoje buvo daug šiltesnis, nors pokalbį tada nutraukė pranešimas apie Boriso Jelcino mirtį.
