D.Jurgelevičiaus prašymą grąžinti į darbą ministerija gavo rugpjūčio 19 dieną, po to, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą dėl šio pareigūno atleidimo iš VSD generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigų.
Nepriėmė dėl teisinių priežasčių
Užsienio reikalų ministras iškart reiškė abejonių, ar šis pareigūnas gali grįžti į darbą URM dėl teisinių priežasčių. Tuos pačius motyvus jis nurodo ir šiandien, kai atmetė D.Jurgelevičiaus prašymą.
„2004 metų birželio mėnesį, kai D.Jurgelevičius perėjo dirbti į Valstybės saugumo departamentą, galiojantys teisės aktai nenumatė galimybės diplomato perkelti į Valstybės saugumo departamentą, kartu paliekant galioti diplomatinės tarnybos sutartį“, – rašoma ministerijos pranešime spaudai.
VSD direktoriaus pavaduotoju D.Jurgelevičius dirbo nuo 2004 m. deleguotas Užsienio reikalų ministerijos (URM), šiuo metu jis eina vyriausiojo ES stebėsenos misijos Gruzijoje politinio patarėjo pareigas.
Susiję su VSD skandalu
D.Jurgelevičiaus ir po kelių dienų atleisto kolegos Dainiaus Dabašinsko pavardės buvo minimos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 2006 metais parengtoje ataskaitoje dėl VSD vykdyto mįslingos Vytauto Pociūno žūties tyrimo.
Kilus vadinamajam VSD skandalui, VSD generalinis direktorius Povilas Malakauskas buvo spaudžiamas atleisti šiuos savo pavaduotojus, tačiau tokio sprendimo priimti iki šių metų neskubėjo.
Kolegų keliai išsiskyrė
Tiesa, šių saugumiečių likimai atleidus iš darbo susiklostė skirtingai: priešingai nei D.Jurgelevičius, D.Dabašinskas buvo paskirtas į Lietuvos ambasadą Ukrainoje ministro patarėju. Pasak V.Ušacko, šis pareigūnas į tarnybą ambasadoje paskirtas VSD teikimu. „Jis gaus laikiną diplomatinį rangą, su juo bus sudaryta laikina diplomatinė sutartis. Tokia procedūra yra būtina pagal įstatymus“, – aiškino V.Ušackas.
D.Dabašinskas bus atsakingas už ambasados išorinį ir vidinį saugumą. Į šias pareigas, pasak V.Ušacko, asmenis parenka ir siūlo departamento vadovas.
