„Norint mušti, lazdą visada surasi. Kai nėra noro, surandi daug priežasčių. Tai partijų baimė, kaip išvengti šio žingsnio. Baimė, nes jos neturi vietinių lyderių. Baimė auginti konkurentus dabartiniam politikos elitui. Mes puikiai suprantame, kad tiesiogiai išrinktas meras partijoje tampa reiškiniu ir atitinkamai „pajudina“ Seimo narių vieteles, stumia partijos elitą“, – ketvirtadienį Seime sakė politikas.
Nors šis klausimas buvo numatytas rytiniame posėdyje, jis buvo nukeltas į vakarinį. Tai sulaukė ne vieno parlamentaro pastabų ir pasipiktinimo, esą „svarbūs valstybei klausimai nukeliami į vėlyvą vakarą“.Ketvirtadienio vakarą parlamentarai pradėjo svarstyti tiesioginių mero rinkimų klausimą. Nors šis klausimas buvo numatytas rytiniame posėdyje, jis buvo nukeltas į vakarinį. Tai sulaukė ne vieno parlamentaro pastabų ir pasipiktinimo, esą „svarbūs valstybei klausimai nukeliami į vėlyvą vakarą“. Po kelių frakcijų atstovų pasisakymo buvo nuspręsta diskusijas dėl tiesiogiai renkamų merų perkelti į kitą Seimo plenarinį posėdį. Šio sprendimo argumentas – pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu užsirašė nemažai parlamentarų, kadangi svarstomas klausimas labai svarbus, juos visus būtina išklausyti.
Klausimas dėl mero galių
Kreipdamasis į kolegas, A.Čaplikas ragino visus nebetempti laiko ir pagaliau antrą kartą balsuoti dėl Konstitucijos pataisos, leisiančios įteisinti tiesioginius mero rinkimus. „Surandama daug priežasčių: tai Konstitucijos pataisa ne ta, tai žodis ne tas, tai kažkam meras pasidaro per stiprus, kitam per silpnas ir taip mes veliame, ir veliame, ir kaip dabar visą šitą Gordijaus mazgą nutraukti?“, – kalbėjo liberalcentristas.
Anot jo, reikia pagaliau antrą kartą balsuoti dėl Konstitucijos pataisos ir vėliau įstatymais apibrėžti mero galias bei kompetenciją.
Savo ruožtu Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Vytautas Kurpuvesas, pristatydamas tautos atstovams komiteto nuomonę dėl tiesioginių mero rinkimų sakė, kad daugumai komiteto narių „nekilo klausimas, ar reikia rinkimų, ar ne. Esminis klausimas – apsispręsti dėl mero teisinio statuso“. Pasak V.Kurpuveso, didžioji dalis komiteto narių, atsižvelgdami į visuomenės nuomonės apklausas ir akademinės bendruomenės poziciją, mano, kad tiesiogiai išrinktas meras turėtų tapti savivaldybės vydkomosios valdžios atstovas. T. y. perimti dabartinio administracijos direktoriaus funkcijas.
Jam nepritarė socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius. Pažymėjęs, kad mero rinkimai „anksčiau ar vėliau bus, mes nuo to nepabėgsime“, akcentavo, kad socialdemokratų įsitikinimu, meras turi būti politikas. „Nes jei jis bus vykdomoji valdžia, tai visuomenė turi žinoti, kad rinks adminsitratorių. Tačiau visuomenė turi rinkti politiką, nes kiekvienas, dalyvaudamas rinkimuose, įsipareigoja rinkėjams. Todėl turime kalbėti ape politinę atsakomybę ir atskaitomybę rinkėjams, kurie jį išrinko“, – aiškino A.Butkevičius.
Didžiausios Seimo frakcijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų seniūnas Jurgis Razma tuo tarpu prisipažino, kad ši „frakcija dar nėra visiškai baigusi vidinės diskusijos dėl tiesioginių mero rinkimų“. „Skyrėme sau dvi savaites, ne daugiau, kad būtų galutinė pozicija, nes tai nėra toks paprastas klausimas ir jei žiūrime į europinę patirtį, matome ir pavyzdžių, kai įvedus tiesioginius mero rinkimus paskui atsiranda iniciatyvų jų atsisakyti. Todėl nereikia savęs apgaudinėti, kad čia nėra problemų“, – kalbėjo J.Razma.
Tačiau jis taip pat atkreipė dėmesį, kad negalima neatsižvelgti į tai, kad tiesioginių mero rinkimų nori labai didelė piliečių dalis, todėl esą „labai norėtųsi šiuos lūkesčius patenkinti“.
