Dvylikmetį Gintarą į Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Visų Šventųjų parapijos vaikų dienos centrą prieš beveik ketverius metus atvedė močiutė. Gintaro mama tuo metu atliko bausmę kalėjime užsienyje. Berniukas labai greitai prisirišo ir prie kitų vaikų, ir prie darbuotojų.
„Man viskas centre patinka, čia labai smagu ir gera. Niekada nereikia galvoti, ką veikti, kuo užsiimti. Vadovės padeda paruošti pamokas ir visada yra sugalvojusios įdomias programas laisvalaikiui“, – sako Gintaras.
Labiausiai berniukui patinka žiūrėti filmus. „Tas apie patyčias mokykloje buvo pats įdomiausias“, – sako jis ir pradeda pasakoti apie verkiančią mergaitę, matytą filme. Paklaustas, kaip leidžia dienas, kai į centrą neateina, berniukas tampa nelabai kalbus. „Prasėdžiu prie kompiuterio arba būnu lauke“, – sako nuleidęs akis.
Gintaro gyvenime buvo gana sunkių momentų, kai taip ilgai lauktai mamai grįžus iš kalėjimo, paaiškėjo, kad gyvenimas su ja nesiklosto taip, kaip berniukas tikėjosi.
Gintaro gyvenime buvo gana sunkių momentų, kai taip ilgai lauktai mamai grįžus iš kalėjimo, paaiškėjo, kad gyvenimas su ja nesiklosto taip, kaip berniukas tikėjosi. Jis nustojo lankytis vaikų dienos centre, susidėjo su netinkama kompanija.
Pilnamečiai draugai nupirkdavo alkoholio, prasidėjo išgėrinėjimai, šlaistymasis gatvėmis.
Atkakliomis vaikų dienos centro darbuotojų pastangomis, bendraujant su Gintaro mokytojais ir vaiko teisių apsaugos specialistais, berniuką pavyko susigrąžinti. Dabar jis linksmas, bendraujantis vaikas, besidžiaugsiantis kiekviena centre praleista diena.
„Čia geriausi mano draugai, tokių neturiu nei mokykloje, nei kitur“, – užtikrintai sako jis.
Vaikų dienos centrą šiuo metu lanko apie 30 vaikų. Pagal amžių jie suskirstyti į tris grupes. Mažesni vaikai į centrą po pamokų ateina kiekvieną dieną, vyresnieji – tris kartus per savaitę. Jų popietė prasideda nuo pamokų ruošimo, vėliau visi kartu gamina maistą ir pietauja. Vaikai pasiskirstę pareigomis, vieni padeda ruošti maistą, kiti plauna indus, šluoja grindis.
Draugauja ir bendrauja kaip šeimoje, vysto socialinius įgūdžius, kurių ne visi turi galimybę išmokti namuose. Antroje dienos pusėje grupių vadovai veda įvairias edukacines programas. Tokių centrų Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ teritorijoje veikia 11, visuose juose veikla ir tikslai panašūs. Panašūs ir juos lankantys vaikai, čia randantys saugumą, ramybę, pagarbą ir palaikymą, kurio kartais pritrūksta namuose, tokių, pagalbą gaunančių vaikų, šiuo metu yra daugiau nei 560.
Vaikų dienos centras – tai vieta be patyčių, be baimės, be stygiaus; vieta, kur vaikas laukiamas ir priimamas toks, koks tądien yra. Tai daug daugiau nei tik maistas ar užimtumas – tai augimo, mokymosi, pokyčių erdvė. Čia vaikai supranta, jog galima gyventi kitaip nei suaugusieji jų aplinkoje, jog verta stengtis ir siekti tikslų, jog yra žmonių, kuriems jie svarbūs, kuriais galima pasitikėti. Neturėdamas saugios patikimos aplinkos, kur galėtų grįžti po pamokų, vaikas gali tiesiog pasilikti gatvėje, kuri nėra saugiausia aplinka bręstančiai asmenybei.
Ir Jūs galite padovanoti viltį Gintarui ar šimtams kitų panašaus likimo vaikų. Nupirkite jiems Kalėdinę dovaną – dvi savaites saugaus ir aprūpinto vaikiško laisvalaikio „Caritas“ vaikų dienos centre.
Šios ir kitų panašių dovanų ieškokite ČIA.
