Dabar populiaru
Publikuota: 2020 gruodžio 9d. 21:01

COVID-19 vakcinos gali sukelti šalutinį poveikį: kas atlygins žalą?

Vakcina nuo COVID-19
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Vakcina nuo COVID-19

Tam, kad susidarytų kolektyvinis imunitetas nuo COVID-19, derėtų paskiepyti bent 70 proc. populiacijos, tačiau kai kurie Lietuvos gyventojai į vakciną žiūri skeptiškai ir skiepytis neketina. Kaip tai pakeisti? COVID-19 vakcinos gamintojams atstovaujanti advokatė Rūta Pumputienė sako, jog Lietuvoje reikėtų išplėsti „žalos be kaltės“ modelį, tai yra, tiems, kas pasiskiepys nuo COVID-19 ir patirs sunkų šalutinį poveikį, reikėtų išmokėti kompensacijas. Tiesa, neaišku, kas tai turėtų daryti – valstybė, vakcinos gamintojai ar dar kas nors.

Siūlymą išmokėti kompensacijas tiems, kurie pasiskiepys nuo COVID-19 ir patirs sunkų ar retą šalutinį poveikį (jei patirs), R.Pumputienė trečiadienį pristatė Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Rūta Pumputienė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Rūta Pumputienė

„Pasitikėjimo didinimo užduočiai įgyvendinti daugelyje šalių kaip viena iš priemonių yra pasirinktas atsakomybės be kaltės, ar dar kitaip vadinamas – „žalos be kaltės“, principo įdiegimas teisinėse sistemose.

Tai principas, kai pacientai gali greičiau ir paprasčiau, nesikreipdami į teismus, gauti kompensaciją, jei atsirado retas ar sunkus nepageidaujamas poveikis dėl vakcinos. Iš asmens tada nereikalaujama įrodyti, kad kita šalis yra kalta“, – pasakojo R.Pumputienė.

Taip pat skaitykite: Įspėjama: pasiskiepysi nuo koronaviruso, du mėnesius negalėsi ragauti alkoholio

Reikalavimai dėl vakcinų kokybės – niekur nedingo

Ji teigė, kad šis modelis Lietuvoje jau galioja sveikatos paslaugų atžvilgiu, taigi, tai esą nėra nauja.

„Žinant, kad ši sistema Lietuvoje jau galioja sveikatos paslaugų atžvilgiu, mes manome, kad verta pagalvoti ją praplėsti, įtraukiant ir COVID-19 vakcinacijos atvejus bent pandemijos laikotarpiui“, – siūlė R.Pumputienė.

Šis modelis jokiu būdu nereiškia, kad atsisakoma kokių nors reikalavimų vakcinų gamintojui ar vakcinos kokybei, ar saugumui.

Tiesa, ji pažymėjo, kad šis siūlymas neturi nieko bendro su vakcinų nuo COVID-19 kokybe ir saugumu.

„Šis modelis jokiu būdu nereiškia, kad atsisakoma kokių nors reikalavimų vakcinų gamintojui ar vakcinos kokybei, ar saugumui. Vakcinos gamintojams visi gamybos saugumo, kokybės ir kiti taikytini reikalavimai ir iš jų kylančios pareigos bei atsakomybė išlieka <...>.

Čia yra esmė – ne apie gamintojų vaidmenį, juo labiau ne apie jų atsakomybės pamažinimą arba atsisakymą, bet apie pacientų teisių į kompensacijų gavimo užtikrinimo palengvinimą“, – paaiškino advokatė.

Seimo konservatorė Jurgita Sejonienė į išsakytą siūlymą sureagavo palankiai, o tuo pačiu iškėlė klausimą – kas apmokės pasiskiepijusio asmens patirtą žalą?

„Labai pritariu, kad „žalos be kaltės“ modelis vakcinacijai irgi turėtų būti taikomas. Paslaugų atveju, jeigu įvyksta žala, atlygina fondas, į kurį moka pačios įstaigos fiksuotą sumą nuo savo pajamų. Kaip jums atrodo, kas turėtų mokėti į fondą „žalos be kaltės“ atlyginimui vakcinacijos atveju?“ – teiravosi ji.

Mano, kad už žalą turi atlyginti gamintojai

Mišrios Seimo narių grupės narys Remigijus Žemaitaitis teigė, kad kompensacijų neturėtų mokėti mokesčių mokėtojai, tai yra, valstybė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Remigijus Žemaitaitis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Remigijus Žemaitaitis

„Berods, rugsėjo mėnesį, kada Europos Komisijoje buvo iškeltas šitas klausimas, buvo kalba, kad vakcinos turėtų turėti draudimą – ar tai būtų bankinis, ar draudiminis draudimas, kad valstybei nereikėtų jokio tarpininkavimo.

Tiesiog jeigu konstatuoja, kad Remigijui Žemaitaičiui „BioNTech ir Pfizer“ vakcina turėjo šalutinį poveikį, gamintojas automatiškai sumoka valstybei į tam tikrą kasą kaip į rezervą dėl galimai padarytos žalos“, – dėstė jis.

R.Pumputienė ragino neišradinėti dviračio ir šiuo klausimu remtis užsienio valstybių patirtimi.

„Dviračio išradinėti nereikia. Reikia pasižiūrėti į kitas šalis, kurios tą daro <...>. Vienos šalys turi fondus, kur moka valstybė, kitos šalys turi fondus, kur yra atskiri finansavimo modeliai. Čia reikėtų pasižiūrėti, kaip daro kitos šalys. Aš tik skaičiau, kad Europos Komisija turi atskirą biudžetą šitam pandeminiam laikotarpiui.

Jeigu valstybė kviečia visuomenę skiepytis, tai valstybė ir turėtų pagalvoti apie techninius būdus, kaip tą išspręsti“, – kalbėjo ji.

Lauks pataisų iš ministerijos

R.Žemaitaitis, išgirdęs tokį atsakymą, neatlyžo.

„Bandoma nueiti nuo atsakomybės ir kalbama apie Europos Sąjungos fondą, kuris skirtų pinigų. Mes dar kartą kalbam, ir tą patį latviai kalba, ir vokiečiai, lenkai vakar apie tai pradėjo kalbėti, kad turi būti trišalė sutartis su vakcinos gamintojais, kad jie atlygintų tiesioginę žalą“, – tikino jis.

Politikas reikalavo, kad iniciatyvos imtųsi Sveikatos reikalų ministerija (SAM) ir parengtų reikalingus įstatymų projektus.

Sveikatos ministerija iki trečiadienio turi paruošti įstatymo projektą.

„Sveikatos ministerija iki trečiadienio turi paruošti įstatymo projektą, kad galėtumėm, jeigu ne jie, tai mes, Sveikatos reikalų komiteto vardu, registruoti tokią įstatymo pataisą, kad tiesioginės žalos iškilimo atveju yra atlyginama.

Arba turi būti fondas, į tą fondą turi būti nešami pinigai. Ir mes susitarkim, ar valstybė kompensuoja 30 proc., jie – 70 proc.“, – siūlė R.Žemaitaitis.

Be to, jis pridūrė, jog kompensacijų klausimą dėl stipraus šalutinio poveikio, pasireiškusio pasiskiepijus, kels „ultradešinieji“.

„Tie ultradešinieji, kaip aš vadinu, kur po Lietuvą čia rūras mirko Baltijos jūroj, jie tą kels klausimą. Ir čia yra grynai natūralus, teisinis klausimas“, – tikino R.Žemaitaitis.

Atstovas iš SAM komentarų neišsakė

Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje dalyvavo ir SAM Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius, bet klausimų, susijusių su kompensacijomis, jis nekomentavo.

„Dėl „žalos be kaltės“ principo taikymo ne paslaugoms, o vakcinacijai, negalėčiau dabar atsakyti į tą klausimą. Pasižymėjau <...>, tikrai aptarsim šitą klausimą“, – pažadėjo jis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./ Audrius Ščeponavičius
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./ Audrius Ščeponavičius

A.Ščeponavičius teigė, jog pirmosios vakcinos nuo COVID-19 Lietuvą pasieks sausio pradžioje ir tai bus „BioNTech ir Pfizer“ gamintojo vakcinos.

Apie tai, kaip jos atkeliaus iki Lietuvos ir kas bus skiepijami pirmiausia, skaitykite čia.

Spalį BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa rodo, jog nuo COVID-19 sutiktų pasiskiepyti 42,9 proc. šalies gyventojų, 42,5 proc. teigė, jog nesiskiepytų, dar 14,7 proc. neturėjo nuomonės.

Tam, kad paskiepijimas užtikrintų kolektyvinį imunitetą ir padėtų išvengti COVID-19 infekcijos protrūkio, reikia, kad Lietuvoje nuo COVID-19 pasiskiepytų 70 proc. populiacijos. Tokį skaičių anksčiau nurodė SAM, remdamasi tarptautinių organizacijų rekomendacijomis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Talentingi vaikai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min