Dabar populiaru
Publikuota: 2018 spalio 14d. 22:50

CŽV kalėjimas Lietuvoje: dabar laukiama Lietuvos prokurorų sprendimo

Valstybės saugumo departamento bazė netoli Vilniaus, Antaviliuose
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Valstybės saugumo departamento bazė netoli Vilniaus, Antaviliuose

Antradienį Strasbūre padėtas taškas dėl CŽV kalėjimo, veikusio Lietuvoje. Gegužę Strasbūro teismas (EŽTT) buvo pripažinęs, kad daugiau nei prieš dešimtmetį Lietuvoje veikė slaptas CŽV kalėjimas, įtariamiesiems terorizmu, todėl Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas, garantuojančias teisę į laisvę, privataus gyvenimo apsaugą, teisinę gynybą ir draudžiančias kankinimus. Tačiau vyriausybė, iš pradžių ketinusi pripažinti teismo sprendimą, vis dėlto ryžosi jį apskųsti, reikalaudama, kad bylą persvarstytų Strasbūro teismo Didžioji kolegija.

Antradienį Lietuvos skundas atmestas, o tai reiškia, kad lieka galioti dar gegužę priimtas sprendimas, kuriuo ne tik pripažįstamas slapto kalėjimo egzistavimas, bet ir nurodymas Lietuvos teisėsaugai kuo greičiau baigti ikiteisminį tyrimą ir išsiaiškinti, kas buvo atsakingi asmenys ir, esant reikalui, juos nubausti. Lietuva taip pat įpareigota iki sausio 8 dienos išmokėti kompensaciją Saudo Arabijoje gimusiam palestiniečiui Abu Zubeidai, kuris, EŽTT įsitikinimu, buvo kalinamas Vilniuje.

Neįvykdžiusi teismo sprendimo, t. y. per tris mėnesius nesumokėjusi nukentėjusiajam, Lietuva turėtų mokėti dar ir palūkanas, kurios viršija 3 proc., be to, būtų pažeisti ir kiti žmogaus teisių konvencijos straipsniai, todėl tikėtina, kad Lietuvai būtų iškelta dar viena byla, o Lietuva būtų paskelbta šalimi, kuri nevykdo tarptautinių įsipareigojimų.

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius sako, kad Lietuva sumokės priteistą 100 tūkstančių eurų kompensaciją ir 30 tūkstančių eurų už teisininkų paslaugas, tačiau problema ta, kad neaišku, kur nukentėjusysis yra šiuo metu, nors teigiama, kad jis tebėra kalinamas Gvantaname.

„Mes tikrai nežinome, kur tas žmogus yra. Mes nežinome, kaip su juo susisiekti, mes netgi nežinome, kokioje valstybėje ir kas už tai yra atsakingas. Iš tikrųjų nelengva jį rasti ir mes kol kas nežinome, kaip pervesti pinigus ir kur“, – teigia jis.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Elvinas Jankevičius
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Elvinas Jankevičius

Vien šiuo įpareigojimu teismas neapsiribojo. Taip pat Lietuva įpareigota kuo greičiau baigti keletą metų besitęsiantį Generalinės prokuratūros ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo ir neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną, išsiaiškinti ir nustatyti kaltus asmenis bei juos nubausti. Tyrime iki šiol įtarimai niekam nepareikšti. Prokurorai sako, kad tikėjosi teisinės pagalbos iš JAV.

„Nemažai vilčių dėjome į šį teisinės pagalbos prašymą. Praktiškai beveik visi duomenys gauti iš kitur yra išnaudoti“, – sako Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento (ONKTD) vyr. prokuroras Martynas Jovaiša.

Dabar prokuratūra žada, kad dėl tyrimo baigties aiškesnį atsakymą galbūt pateiks iki metų pabaigos. Politologas Kęstutis Girnius sako, kad prokuratūros argumentai, kad dėl nebaigto tyrimo kaltos JAV – tai tik atsikalbinėjimai.

„CŽV apie savo veiklą nekalba, visi tą puikiai žino, tai kreiptis į Amerikos institucijas dėl atsakymų į konkrečius klausimus yra laiko gaišinimas. Negalima slapstytis už Amerikos atsisakymo suteikti informaciją arba dėl to, kad staiga VSD ir kitos Lietuvos žinybos yra tą medžiagą užslaptinę“, – atkreipia dėmesį K.Girnius.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kęstutis Girnius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kęstutis Girnius

Tyrimą ankščiau kuravęs buvęs prokuroras Mindaugas Dūda LRT televizijos laidai „Savaitė“ sakė, kad dalis ikiteisminio tyrimo yra įslaptinta. Dabartiniai bylos prokurorai taip pat patvirtina, kad dalis ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančios informacijos yra pripažinta valstybės ar tarnybos paslaptimi. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas teigia, kad tyrimui baigti reikalinga informacija turi būti išslaptinta.

„Būtų galima spręsti klausimą dėl šios informacijos išslaptinimo. Nes yra principas, būtina žinoti, turi būti užbaigtas tyrimas. Galbūt bus nuspręsta ją atskleisti. Ir tą turi padaryti teisėsauga be jokio politinio spaudimo“, – tikina V.Bakas.

Žmogaus teisių teismo išvadose teigiama, kad CŽV bendradarbiavo su vietos valdžia, o jos atstovams buvo sumokėta „kažkiek“ milijonų JAV dolerių.

Teismas sprendimą priėmė remdamasis prieš trejus metus paviešinta Jungtinių Valstijų Senato ataskaita, CŽV dokumentais, tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų tyrimais. Informaciją suteikė Lietuvos prokuratūra. Remtasi ir prieš aštuonerius metus atliktu parlamentiniu tyrimu. V.Bakas teigia, kad jame daug atsakymų.

„Pakankamai aiškiai ten pasisakė, kad sąlygos laikyti, būti tam kalėjimui buvo sudarytos. Ten pakankamai atviros išvados“, – teigia NSGK pirmininkas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vytautas Bakas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vytautas Bakas

Parlamentinio tyrimo išvadose teigiama, kad su CŽV sulaikytų asmenų pervežimu oficialiuose tyrimuose siejami orlaiviai 2002–2005 metais ne kartą kirto Lietuvos oro erdvę ir buvo nusileidę. Ar buvo atvežti sulaikyti asmenys nenustatyta, tačiau sąlygos tam buvo.

„VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Dainius Dabašinskas su VSD generalinio direktoriaus Arvydo Pociaus žinia mažiausiai du kartus sudarė galimybę JAV pareigūnams nekliudomai patekti prie orlaivių. Be to, mažiausiai vieną kartą buvo sąmoningai apribotos VSAT pareigūnų galimybės atlikti orlaivių patikrinimą. Visais minimais atvejais muitinis patikrinimas nebuvo atliktas. Taigi nei keleivių tapatybės, nei krovinių paskirties nustatyti nebuvo įmanoma“, – rašoma 2010 metų Seimo NSGK tyrimo išvadose.

Išvadose minima dar viena pavardė: „Atsižvelgiant į partnerių pageidavimus ir jų nustatytas sąlygas, buvo įrengtos patalpos, tinkamos laikyti sulaikytajam asmeniui. Apie projektą žinojo VSD generalinis direktorius Mečys Laurinkus ir jo pavaduotojas D.Dabašinskas, kuris, nurodydamas vykdytojams įrengti patalpas, minėjo, kad projektą „palaimino aukščiausioji šalies valdžia“, tačiau, tuometinės politinės vadovybės liudijimu, ji nebuvo apie tai informuota.“

Tyrimą atlikęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas rekomendavo Generalinei prokuratūrai ištirti: „Ar M.Laurinkaus, A.Pociaus ir D.Dabašinsko veiksmuose nebuvo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, ar įgaliojimų viršijimo požymių.“

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mečys Laurinkus
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mečys Laurinkus

Generalinė prokuratūra nustatė drausminio nusižengimo požymių, tačiau minimų asmenų nenubaudė suėjus senaties terminui. K.Girnius teigia, kad prokuratūra privalo duoti atsakymus ne tik žmogaus teisių teismui, bet ir visuomenei.

„Valdas Adamkus nuoširdžiai sako, kad jis nežinojo. Jei jis nežinojo, tai reiškia, kad kai kurie žmonės tai darė pažeisdami Lietuvos įstatymus, prisiskirdami sau prezidento pareigas“, – pažymi politologas.

Seimo NSGK vadovas V.Bakas sako, kad Lietuva išnaudojo visas galimybes ir nebegali neigti Strasbūro teismo sprendimo. Dabar jau nebereikia jokių naujų politinių tyrimų. Dabar tereikia vieno atsakymo – iš prokuratūros.

„Turime vykdyti šio teismo sprendimą. Vienas iš jo įpareigojimų Lietuvai yra užtikrinti efektyvų teisinį procesą, ne politinį, o teisinį. Aš manyčiau, kad šiuo atveju prokuratūra turėtų padėti tašką šioje byloje“, – sako V.Bakas.

Tikėtina, kad Strasbūro teismo įpareigojimų įvykdymui bus suteiktas sustiprintos priežiūros statusas. Europos Tarybos Ministrų Komitetas stebės Lietuvos pastangas vykdyti teismo įpareigojimus. Į prokuratūrą dabar nukreiptos visuomenės ir tarptautinės bendruomenės akys. Nuo prokuratūros sprendimo priklauso ir Lietuvos reputacija.

Lrt.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Kviečiame anties

Video

01:11
03:17
04:40

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min